Libertas Klimka: sušiai per Kūčias tinka tik vienu atveju

Šį vakarą mano studijoje – žmogus enciklopedija. Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, istorikas, paleoastronomijos ir etnokosmologijos pradininkas Lietuvoje profesorius Libertas Klimka sako, kad lietuviai nėra gyvenę geriau. Paprasta aritmetika: aštuonioliktajame amžiuje protėviai ant šv. Kūčių stalo dėdavo devynis patiekalus, dabar – 12. Maža to, ant stalų puikuojasi austrės, bananai, sušiai… „ Tai nenormalu!“, – piktinasi pusę amžiaus etninę kultūrą studijuojantis Klimka ir priduria, kad sušiai per Kūčias tinka tik vienu atveju – jei jūsų protėviai buvo japonai.

Jis sako, kad per svarbiausias metų šventes privalu laikytis protėvių tradicijų – tik taip šios šventės bus išskirtinės. Joms turi būti ruošiamasi pagal tradicijas, su tam tikra nuotaika, specifiniais atributais. Kitaip tai bus eilinis balius. Išskirtinai lietuviški Kūčių papročiai – tikėjimas, kad už vaišių stalo susirenka ir protėvių vėlės; autentiški patiekalai; nakties burtai ir ateities spėjimai. Klimkai šventa pareiga, šeimai susirinkus prie Kūčių stalo, pakalbėti apie giminės istoriją, papasakoti anūkams apie senelius ir prosenelius. Kad pasimokytų iš jų darbštumo, žingeidumo, tikėjimo ateitimi ir kitų gerų dalykų. Šventės padeda užmiršti vargus ir rūpesčius, teikia vilčių ateičiai. Lietuviams reikia mokytis iš savo istorijos.

Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Pas Editą“.