S. Šveikauskaitė savo skaudžią istoriją paskelbė socialinio tinklo paskyrose.
Šiuo įrašu ji leido pasidalinti ir su „Delfi“ skaitytojais.
„Tikriausiai ne pati gražiausia mano foto, bet ir po operacijos vis tiek yra pozityvo (niekas niekada iš manęs jo neatims, tą pažadu).
Juokas juokais, bet vakar vakare man visiškai netikėtai prasidėjo labai stiprus kraujavimas iš gimdos. Žinant mane, kuri šiaip visada daugiau dėmesio skiria kitiems nei sau, o dėl kiekvienos smulkmenos nepuolu bėgti į ligoninę (o, pasirodo, reikėtų), parašiusi draugei ginekologei staigiai vykau į ligoninę.
Gydytoja apžiūrėjusi iš karto paguldė, reikėjo staigiai stabdyti kraujavimą. Nepaisant to, kad šiuo metu Adriana serga ir labai stipriai, visos mano mintys: „Negaliu gultis, mano vaikui reikia manęs“. Visais būdais kalbinau tiesiog suleisti vaistus ir paleisti namo..
Deja, gydytoja griežtai nerekomendavo. Gimdos kraujavimas yra pavojingas net gyvybei, todėl likau ligoninėje. Ryte pabudus (beje, noriu padėkoti Vilniaus gimdymo namų seselei. Tokio mielumo, atsidavimo ir gėrio pilnas žmogus. Man tikrai pasisekė) atvyko palatos gydytoja apžiūrai. Tikėjausi pasakys, kad „viskas gerai, Sotera, važiuok namo“, o aš apie nieką kitą net nenorėjau ir galvoti. Noriu pas dukrytę, jai reikia manęs.
Deja, gydytoja pasakė, kad mane skubiai turi operuoti, stabdyti kraujavimą. Po šios operacijos labai dideli šansai, kad niekada daugiau nebepastosiu. Vadinasi 3 vaikučio svajonė, tikėtina, jau niekada neišsipildys. Ašaros plaukė upeliais, visos įmanonos emocijos plūdo. Negana to, operacija su pilna narkoze, o aš gyvenime nesu turėjus operacijos. Man tai pridėjo dar daugiau baimių. Žinot, kai nežinai, kaip ten būna, visada baisu. Šokti nuo uolos irgi baisu, bet nušokus jau žinai, kas tai yra.
Mane iškviečia į operacinę, o aš verkiu, gydytojai sakau: „Aš daugiau niekada nebebūsiu mama“, gydytoja ramina, kad gal viskas bus gerai. Darys tyrimus, stebės, kaip operacija praeis, bet šansai tikrai tokie maži, kad širdis plyšta. Braukiu ašaras vieną po kitos. O eidama link operacinės visos mintys ne vien apie pastojimą, bet ir apie dukrytę, kurią šiuo metu kaip tik vyras veža irgi į ligoninę.
Ateinu į palatą, vaizdas kaip iš serialo „Good Doctor“ – gal 5-7 žmonės, daug instrumentų, atrodo taip baisiai ir nejaukiai (jetus, kaip aš bijau ligoninių), ir staiga viskas darosi tamsu ir aš atsijungiu...
Tikriausiai klausite, kodėl, kas ir kaip? Dar tiksliai nežinau, tyrimai ateis po 2 savaičių. Bet tikėtina, kad tokia reakcija po spiralės išėmimo. Prieš metus man dėl gausių ir labai skausmingų mėnesinių įvedė „Mirena“ spiralę. Tuomet gydytoja neįspėjo apie visus galimus šalutinius poveikius. Jos „dėka“ mano kūne apie 6 cistos (kepenyse, krūtinėje), auglys… Man staigiai liepė ištraukti, o ištraukus šiuo metu esu ligoninėje.
Apgalvokite 100 ir 200 kartų apie visus dalykus, kurie prieštarauja gamtai. Ir eikite pas gydytojus tokius, kurie jums paaiškins visus galimus už ir prieš. Laiko atsukti negaliu, galiu tik pasidalinti savo istorija, kiek žalos ir gyvybei gali sukelti tam tikrais atvejais hormoninės spiralės. Saugokite save ir būkite sveikos.
P.S. Visgi mes, mamos, beprotės, gulėdamos skausmo pataluose mes galvojame tik apie juos… savo vaikus“, – rašė S. Šveikauskaitė.
