„Negaliu savo akimis patikėti, du kartus skaičiau, nes jau iš ko ko, bet iš Šimonytės vyriausybės tokio briedo tikrai nesitikėjau – kažkokios prie Vyriausybės prisitrynusios tetulės paskutinę sekundę prieš kadencijos pabaigą užjudėjo ir nutarė Vilniaus oro uostą Čiurlionio vardu pavadinti – nu, kad kad jau tikrai niekas nebeištartų ir visiems facepalm būtų“, – savo tekstą tokiomis mintimis pradėjo L. Andriulis.
Verslininkas pridūrė, kad apie šios idėjos istoriją pasidomėti jis panoro plačiau.
„Aš net pasigooglinau šito briedo istoriją. Pasirodo, Premjerė turi tokią kultūros patarėją, kuri yra tokia kaip ir vienos temos žmogus – visas gyvenimas apie Čiurlionį, kas savaime nėra blogai. Kas blogai, kad ta ponia nusprendė tokį kaip ir last minute ego dealą prieš skrydį iš kabineto prastumti, ir mums visiems oro uostą pervadinti.
Aš nieko neturiu prieš Čiurlionį, viskas su juo OK. Bet, kad ir kaip norėtumėme, Čiurlionis nu niekaip nėra pasaulinio garso menininkas, nėra jis nei Chopin, nei Leonardo Da Vinči. Čia nėra bėda – bėda yra galvojimas, kad pavadinus oro uostą jo vardu, Čiurlionis taps žinomesniu. Ne, taip netaps. Norint prominti Čiurlionį (aš už visom keturiom) – visą tą oro uostą galima penkiems metams paversti didžiausia Čiurlionio meno galerija, perkelti muziejų į oro uostą, groti Čiurlionio muziką (tik protingai, dažniau skraidantys su LOT nebegali net Šopeno vardo girdėti po tiek melodijų lėktuve). Yra daugybė kūrybinių būdų – bet renkasi patį idiotiškiausią, beprasmį ir keliantį tik nepatogumų“, – teigė jis.
L. Andriulis įvardijo ir, jo manymu, realias esmines problemas, kurios būtų susijusios su tokios idėjos įgyvendinimu.
„Tarimas, prasmė ir kaina yra trys esminės šitos idėjos bėdos.
Pirma, teta aišku nepagalvojo, kad oro uostas yra visų pirma ne mums, o užsieniečiams, atvykstantiems čia pinigų leisti, skirtas.
Antra, nematau jokio prasminio ryšio tarp oro uosto, aviacijos ir Čiurlionio. Su prof. Vytautu Landsbergiu matau – va jis tai iš tikro mums atidarė tą oro uostą ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, tai čia prasmės būtų.
Ir trečia – čia brangus užsiėmimas, neturintis precedento, kainuos milijoną kitą vien fizinis rebrandingas, laikas, fokuso nukreipimas – lyg nebūtų ką veikti aviacijoje su milijonu kitu.
Pasirodo, tetulės dar ir apklausą per Spinter vasarį darė, surinko net įspūdingus 11% palaikančių Čiurlionio įdėją. Tada pasakė, kad reikės su nuomonės kaita padirbėti, o tada, matyt, nusprendė, kad ai, imam ir padarom, reikia įsiprasminti mums čia kažkaip, kas tas milijonas kitas ir Choorlounis.
O labiausiai man visame tame nepatinka tai, kad va tokios kultūros sektoriaus tetos čia ne Čiurlionį, o gi save bando įprasminti – už mūsų pinigus, mūsų neatsiklaususios“, – dėstė jis.
Vyras savo auditoriją taip pat pakvietė įsitraukti į savąją „apklausą“.
„Tai aš čia turiu neblogą statistinę imtį, 40 000 sekėjų ir draugų, dauguma – daug keliaujantys verslininkai, vadovai, turistai, aviacijos fanai, raštingi žmonės su nuomone. Tai pasidarom apklausėlę:
Like: tekstą perskaičiau
Love: keičiam į V. Landsbergis International
Care: keičiam į M. K. Čiurlionis International
Hate: nieko nekeičiam“, – sureaguoti į įrašą žmones pakvietė jis.
Kaip galima matyti, pastarosios apklausos respondentai pasisakė būtent už paskutinįjį variantą ir būtų linkę Vilniaus oro uosto pavadinimo nekeisti apskritai.
