Laura sako, kad viskas, ką gerklėje įmanoma išoperuoti, išoperuota. “Ir polipus, ir anginą, net balso stygas ir tas operavo. Ypač baisu buvo, kai operavo balso stygas. Pažįstami ir net draugai sakė, kad po operacijos ne tik dainuoti, bet ir kalbėti nebegalėsiu, tad jaučiausi taip, tarsi gyvenimas ant kortos pastatytas. Nors giliai širdyje tikėjausi, kad viskas bus gerai”.
Įpročiai
“Stengiuosi sveikai gyventi visą laiką ir jau gerus penkerius metus nevalgau kiaulienos ir jautienos,“ - sako pašnekovė. Mergina įsitikinusi, kad pradėjus laikytis dietos, tai reikia daryti visą likusį gyvenimą: “Grįžti prie senų mitybos įpročių ir su kaupu susigrąžinti per vargus numestus kilogramus tiesiog neprotinga - gaila prarasto laiko ir energijos. Todėl elgiuosi kur kas paprasčiau - tiesiog gyvenu sveikai.“
Krosas
“Mėgstu bėgioti krosus. Tačiau man nepatinka sportuoti, kai visi žiūri. Daug maloniau sustumdžius baldus pasimankštinti namuose, bėgioti miško takeliais ar gatvėmis, kai jos nebedūsta nuo mašinų srauto. Tai darau tik dėl savęs, nes patinka būti lanksčiai ir sportiškai, o šiaip tai išmėginau viską - pramoginius šokius, aerobiką, net štangas kilnojau...”
Vienuolė
“Nerūkau, - tvirtina Laura. - Pirma, esu taip išauklėta, o antra - noriu būti sveika. Jei pabūnu prirūkytoje patalpoje, pradedu kimti. Alkoholio taip pat nevartoju. Dar visai neseniai per vakarėlius ir įvairius draugų susiėjimus sulaukdavau pašaipų, kad esu lyg kokia vienuolė. Tik pamatę, kad neapsimetinėju ir bergždžias darbas siūlyti rūkalus ar svaigalus, atstojo… priėmė mane tokią, kokia esu”.
Nusiteikimas
“Žmogus gali viską, jei tik nori, kartais kur kas daugiau, nei įsivaizduoja, - kiek patylėjusi Laura prisiminė nelinksmą gyvenimo etapą, kai dar besimokant mokykloje dramatiškai išgyveno tėvų skyrybas. - Tuomet galvojau, kad žemė verčiasi aukštyn kojomis, o gyvenimas baigiasi: norėjosi tik verkti. Tačiau kai nusiteiki, kad blogos dienos praeis ir jas pakeis šviesios… Taigi, niūrias nuotaikas sugebėjau įveikti pati.”
Monotonija
“Man reikia bendravimo. Galiu valandų valandas šnekėtis, diskutuoti, tiesiog būti su draugais, - porino Laura, kuriai kaip oro reikia daug naujų įspūdžių. - Ilgiau pabuvus vienai, pasidaro liūdna. Tuomet pradedu ieškoti veiklos, nes monotonija tiesiog žudo gyvenimą. Man reikia judėjimo, o vienatvė - sunkiai pakeliamas dalykas”.
Žvilgsnis
“Iš pradžių, kai į mane tarsi adatos susmigdavo aplinkinių žvilgsniai, tyrinėjantys ne tik išvaizdą, bet ir pirkinių krepšio turinį, jaučiausi nejaukiai, - atsidususi Laura patikino, kad gyventi tarsi po padidinamuoju stiklu ne itin malonu. - Tačiau dabar jau pripratau.”