M. Šalčiūtė pašiepė ją išjuokusius: prognozės apie infliaciją išsipildė

Praėjusių metų pradžioje Andriaus Tapino laidoje dalyvavusi Monika Šalčiūtė kalbėjo apie savo populiarumo fenomeną, pajamas, pelną, infliaciją ir kitas ekonomikos subtilybes. Tąkart laida sulaukė didžiulio susidomėjimo ne tik dėl pašnekovės populiarumo, bet ir dėl to, jog daugelis jos pasisakymuose įžvelgė juokingų ir kiek kvailokų elementų. Vis tik dabar, žvelgdama atgal, Monika juokiasi iš tų, kurie ją pašiepė tada.

A. Tapinas tuomet savo laidoje domėjosi, ką M. Šalčiūtė darytų, jei loterijoje dalimėtų 30 tūkst. eurų. Mergina tikino, kad investuotų pinigus į verslo plėtrą arba nusipirktų šiuo metu nuomojamas šokių studijos patalpas, o galbūt sukurtų savo drabužių liniją: „Dabar ta suma būtų didesnės vertės, nes vėliau euras bus lygus su litu. Negalime pykti, Europos Sąjunga mums labai padeda.“

Daugumai internautų užkliuvo tai, kad Monika sulygino euro ir lito vertę. Tačiau dabar, praėjus metams po skandalingos laidos, M. Šalčiūtė šypsosi, kad visa tai, ką ji kalbėjo, virto realybe.

Savo feisbuko paskyroje Monika paviešino ilgą laišką, kuriame dalijasi mintimis apie prieš metus nuvertintą eurą. Anot merginos, viskas, ką ji prognozavo, išsipildė: „Guliu lovoje ir prisiminiau šiandienos matytą straipsnį apie eurą, kuriame buvau taip pat paminėta ir aš.

Maždaug prieš metus juokemės iš mano pasakytų žodžių apie eurą, pasakytos nuomonės, kurią turi teisę pasakyti visi. Juokėsi net barakudos, kurios pabudusios ryte nesugeba rasti kelio iki tualeto, nes kaskart atsibunda skirtinguose namuose.

Kvatojo blondinės, išmestos 8-toje klasėje, nes dantukais buvo dar per anksti dirbti. Taip pat netuščiažodžiavo kaimo „gruščikai“, dirbantys pavienius darbus, nes absoliučiai visi jautėsi geriau išmanantys ekonomiką ir jos pagrindus, apart manęs. Sorri (angl. Sorry - liet. Atsiprašau - DELFI), kad kalbėjau žmogiška, ne „moksliška“ kalba, tačiau kitą kartą žinosiu, kad lietuviams žmogiškumo bruožas nėra taikytinas, mes kur kas „gudresnė“ tauta... Turbūt dėl tokių priežasčių pusė Lietuvos gyventojų išvykę į užsienį dirbti fabrikuose.

Neretai mūsų savimeilė neleidžia mums pripažinti tam tikrų dalykų, tam tikrų tiesų ar išgirstų žodžių. Ir viskas per kvailus įsitikinimus, kitų įtaką ir savarankiškumo stygių.

Ech... Galvojau klystu... Pamenu, buvau toliau kviečiama į laidas, tačiau nėjau, šia tema daug nebesireiškiau, kad kuo greičiau viskas pasimirštų... Mintys plūdo, jog kaltas mano vejavaikiškas užsispyrimas... Jauna, be patiries... Bet dabar galiu pasakyti, tikėkit savimi, nes netikės niekas! Kas dabar iš mūsų kvailas? Paradoksas... Juoketės jūs, dabar juokiuosi aš.

Galėčiau pateikti begales pavyzdžių sukilusių kainų ir greičiausiai pradėčiau nuo paslaugų... Ne kartą esu pasiteiravusi taksi vairuotojo, už kokią sumą nuvežtų porą (du) kilometrų ir išgirdus, jog tai būtų 10 eurų, pasipiktindama paklausdavau, kodėl kainuoja net 10 eurų? Tai juk 35 litai! Už tokią sumą galima buvo pervažiuoti visą Vilnių... Man atsakydavo „Pamirškit litą, tokios valiutos nebėra, tokio vieneto nebėra, 10 eurų yra dabar 10 eurų“.

Ir tai yra tiesa, dabar mūsų vienetas piniguose yra euras, vienas euras, ne 30 euro centų (1 litas), o visas euras, kas yra net 3.45. Galiu imti net paprasčiausius pavyzdžius: norint pasiimti „Maximos“ važimėlį, prieš metus buvo į vežimėlius dedamas 1 litas, dabar 1 euras... Kodėl? Juk dėti 30 euro centų būtų nepatogu... Ir negali pykti...

Man viskas labai primena, kai tevai/ bobutės „bumbėjo“, kaip gerai buvo prie rublio... Dabar mes bumbam, kaip gerai buvo prie lito... Ar tikrai? Ech... Kai neturime – reikia, kai turime – nereikia.

Nesuklysčiau pasakydama, jog tokioje situacijoje, kokioje esame dabar, kaltas lietuvių godumas... Juk galima buvo po mažu „susipažinti“ su euru, o ne per metus pamiršti ką turėjome ~20 metų...

Kiekvienas, turėjęs galimybę pasinaudoti šia situcija, pasinaudojo (ne visi) ir dabar turime tai, ką kartu „sukūrėme“. Ir tai tik pradžia... Palaukit dar du ar keturis metus ir litą prisiminsit kaip praėjusio mėnesio sapną.

Kolkas privatininkai naudojasi galimybėmis. Klausimas, kada išseks aukštesniųjų valia ir sąžinė.

Jeigu galvojate, kad jumis kas nors pasirūpins: valdžia, darbdaviai... Klystate, galvokite iš naujo. Bet gal nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, žmonės įgauna stimulą labiau stengtis, dirbti ir tai nėra blogai. Kartais reikia visiems to „spyrio“' į užpakalį.“

DELFI primena, kad kurį laiką po skandalingosios laidos Monika vengė viešai apie tai kalbėti. Vis tik kiek vėliau ji paaiškino, ką turėjo omenyje, kalbėdama apie nuvertėsiantį eurą.

„Ką turėjau omenyje dėl 1:1 santykių dėl naujosios mūsų valiutos euro ir lito? Neturėjau omenyje tokio dalyko, kad ateityje mes savo paslėptus litus galėsime keisti į eurus 1 prie 1. Taip, galbūt perspaudžiau kalbant ir ne visi suprato, ką turėjau omenyje, tačiau paslaugų kainos bei kainos kavinėse padidėjusios ženkliai, nes apvalinamos į euro pusę (ne visose). Kainos išaugusios 15-20 proc. šiose įstaigose.

Taip pat imkim pavyzdį: automatai/vežimėliai parduotuvėse. Visur, kur reikia dėti vieneto monetą, dedame eurą, kur dėjome litą. Štai ką turėjau omenyje, jog valiutos kaip litas nebėra, o euras bus dabar, o tuo labiau ateityje bus vienetas, tik perkomoji galia bus kiek didesnė, juk logiška, juk eure yra 3,45 litų. Tačiau ankščiau už 3,45 litų galėjome nusipirkti daugiau nei dabar už 1 eurą.

Dabar mes gauname, tarkime, minimumą 1000 litų (300 EU), ateityje mūsų mimimumas bus 1000 eu, tačiau mes netapsime „turtingesni“, mes vis tiek gyvensime taip pat ir galėsime nusipirkti tuos pačius daiktus, kuriuos galėjome nusipirkti ir už 1000 litų (300 eu)“, - praėjusių metų sausio pabaigoje dėstė M. Šalčiūtė.

Andrius Tapinas kalbina Moniką Šalčiūtę apie pelną, pajamas, eurą ir kitas verslumo subtilybes: