Kalbėdamas su laidos vedėju Danieliu Bunkumi M. Bertulis atvirai prakalbo apie akimirkas, kada jautė iš po kojų slystančią žemę.
„Vienu metu viskas buvo sukritę į vieną vietą: skyrybos, ne pati geriausia finansinė padėtis, pralaimėti rinkimai. Žinoma, niekas nesitikėjo tų rinkimų laimėti, bet ir Katleris išėjo iš „Kitokių pasikalbėjimų“. Tuomet pasakiau: „Ai dzin, varau į Afganistaną, nieko nebijau, bus, kaip bus“. Tikrai buvau gal vienas pirmųjų turistų ten nuvaręs, tuo momentu nieko nebijojau. O šiaip bijau savo artimųjų netekties, bet tokių įprastų fobijų neturiu“, – kalbėjo M. Bertulis.
Prakalbus apie baimes D. Bunkus pastebėjo, kad judviejų kelionės Afrikoje metu keliautojas baiminosi šokti nuo tilto su virve.
„Nu, seni, kaip tu sakei, jie ne visi batų raištelius moka užsirišti... Aš tikrai vienu metu ėjau į tuliką, galvojau, kad reikia pabėgti, bet kažkaip tu įtikinai, jog reikia tai padaryti. Man buvo belekaip baisu. Iš tikrųjų, mūsų kelionė buvo labai linksma“, – prisiminė M. Bertulis.
Pašnekovas pastebėjo, kad smagesnė kelionė su D. Bunkumi buvo kai jiedu skrido į Kolumbiją. Tuo metu, anot M. Bertulio, nereikėjo tiek daug dirbti.
„O Afrikoje mes ne tai, kad kažką kūrėme, režisavome, bet reikėjo turinio ir taip toliau. Gal, sakyčiau, man Kolumbija labiau patiko. Afrika irgi buvo super, tik gal išsitęsė dar tokios visokios problemos su korona virusu, droną praknisome pirmas dienas. Žiūrovai to nematė, nežino, bet buvo antra ar trečia diena, o Bunkus jau norėjo mūsų operatorių išsiųsti į Lietuvą, tiek supyko ant jo“, – juokėsi M. Bertulis.
Paklaustas, kaip į tokias keliones reagavo keliautojo buvusi mergina Milda Ščerbinskaitė, laidos svečias pastebėjo, kad tokios šėlionės galėjo prisidėti prie jų skyrybų.
„Bet, kai yra abipusis pasitikėjimas su antra puse, tu pats žinai, kaip skiriasi tos kelionės. Kai gali visiškai pasileisti plaukus ir kai tiesiog sakai: „Jūs varykite, į barą, aš pabūsiu namie“. Visus tuos kartus, kai varydavai be manęs, tau kažkas nutikdavo. Tai tau buvo geriau, kai buvau vienišas ir galėjau varyti su tavimi. Nors tau įdomiau gyventi, kai manęs nėra.
Nors į kalėjimą buvome patekę kartu. Tai – kol kas įdomiausias mano gyvenimo nuotykis. Legendinė Zambija. O, žinai, kai susitikau su Ugne jos artimi aplinkiniai žinojo tiek nebūtų dalykų, buvo susidarę įspūdį, kad aš toks ir anoks ir kitoks, nes su tavimi keliavau. Reikėjo plauti įvaizdį po tavęs, net praėjus 4 metams. Žinoma, pirma reikia turėti tą įvaizdį. Negaliu susitaikyti su tuo, kad pats iš savęs esu toks veikėjas su bloga reputacija“, – juokėsi M. Bertulis.
Nemaloni situacija su R. Kazlu
Laidos metu buvo pastebėta, kad žinomas vyras pažįsta daug įtakingų žmonių, domėtasi, kam iš jų skambindamas dėl kvietimo į laidą „Kitokie pasikalbėjimai“ jaudinosi labiausiai.
„Nesu mėgėjas skambinti nepažįstamiems žmonėms. Ypač anksčiau man būdavo labai nedrąsu skambinti, jau geriau parašyti. Vis tiek, esu labiau prie rašančių nei kalbančių žmonių. <...> Galiu pasakyti, kad labiausiai jaudinausi kalbėdamas po „Kitokių pasikalbėjimų“ su Rolandu Kazlu. Kadangi čia – „Nuogas pokalbis“, galiu atskleisti, kad buvo tikrai tokia gal net konfliktinė, nemaloni situacija, reikėjo nemažai karpyti laidą, nes Rolandas labai bėga nuo savo praeities, kas susiję su... Labai nenorėčiau, kad tai patektų į antraštes, jog kalbu apie jį, bet jis nenori nieko, kas susiję su ta televizine karjera, nori kalbėti apie tai, kas susiję su kinu ar teatru. O ten buvo visko prikalbėta. Teko nemažai karpyti ir aiškintis“, – nemalonią patirtį prisiminė M. Bertulis.
Tiesa, jis pripažino, kad jo prodiusuojama laida netapo pelninga staiga. Iki to reikėjo nueiti netrumpą kelią.
„Reikia duoti shout-out’ą „Kas vyksta Kaune“. Jie iš pradžių finansavo šitą dalyką, paskui net turėjome eiti į teismą su jais. Lietuvoje gal nėra labai daug tų precedentų, kai turi savo idėją, pavadinimus, logotipus, svečius, vedėjus, konceptą, o kitas subjektas tai finansuoja. Klausimas, kai skiriesi, kam čia kas priklauso. Jie buvo įsitikinę, kad jiems, aš buvau įsitikinęs, kad man. Tai – normalu, ėjome į teismą.
Kadangi jie – žiniasklaidos priemonė, aš sužinojau iš jų įrašo žiniasklaidoje, kad esu paduotas į teismą. Panaudojo savo galios svertą. Jie finansavo, bet galiausiai už tam tikrą mokestį atidavė man laidą. Iš pradžių maniau, kad bus labai lengva rasti rėmėjų, nes į laidą ėjo žinomi veidai, bet tikrai nemažai užtrukome. Tik paskui, po metų, po dviejų jau nebereikėjo skambinti ir pasakoti, kas čia per projektas, visi žinojo“, – prisiminė M. Bertulis.
Neįtikėtinas atvejis konflikte su J. Jankevičiumi
Atvirai kalbėdamas su D. Bunkumi M. Bertulis prisiminė ir savo konfliktą su J. Jankevičiumi, domėtasi, kodėl tarp jų kilo muštynės.
„Jei tai galima pavadinti muštynėmis... Kai užpuola Ukrainą čia vadini muštynėmis ar karine invazija? Aš esu parašęs vieną labai išsamų postą neapsikentęs šmeižto kampanijos. Žiūrovai įsitikinę, kad kažkur aš kažką išmečiau arba nesumokėjau Justinui, nes jis tokį diskursą buvo sugalvojęs įšauti. Vis tiek jo postus skaito daugiau žmonių nei mano. Normalu, kad dauguma yra jo pusėje, o aš esu velnias.
Galiausiai, nebuvau jam nieko skolingas. Su Justu nėra lengva dirbti, ir tai gali patvirtinti labai daug jo kolegų. Bet aš, kaip sakant, ne tas, kuris šmeižtų žmones už nugaros. Su manimi gal irgi nelengva, bet aš nežinau... Išsiskyrėme tiesiog dėl labai vaikiškų dalykų. Kažkokio nesusikalbėjimo. Sakau, ten yra visa ilga istorija su daug nesąmonių“, – kalbėjo laidos svečias.
Anot jo, ši situacija buvo ir blogiausia, į kokią tik per savo gyvenimą M. Bertulis buvo įsivėlęs.
„Kai žinai, kad taip nėra, bet stoji prieš vėjo malūną, nes tiesiog jis yra daug populiaresnis, žinomesnis žmogus, taigi tai, ką jis pasakys, automatiškai yra tiesa.
Buvo neįtikėtinas atvejis. Parašiau pareiškimą į policiją dėl šmeižto, nes jo teiginiai nebuvo susiję su realybe. Galvojau, kad negali teršti manęs toliau, kiek tik pats nori. Policija atmetė mano pareiškimą su prierašu: „Taigi jūs pats viską paaiškinote pas save feisbuke“. Galvojau, kaip čia taip gali būti, tu vis tiek turi tirti, kas iš to, kad aš paaiškinau. Va čia tai man buvo vau. Tiesiog nemalonu, kai yra hierarchija“, – pastebėjo M. Bertulis.
Tačiau D. Bunkus pastebėjo, kad ne vienas J. Jankevičius buvo pakeistas. Vedėjo rolės atsisakė ir Mantas Katleris, Dominykas Klajumas. Vis dėlto M. Bertulis paaiškino, jog laidai – 11 metų, todėl, anot jo, natūralu, kartais norisi naujovių.
„Šiaip laidos apskritai tiek neišgyvena. Su Katleriu santykiai tobuli, viskas tvarkoje, abu esame vienas kitam dėkingi. Pats Mantelis pasakojo man padėkodamas, kad jis iš tos laidos išmoko labai daug ir jam labiau reikėjo tos laidos negu man pačio Katlerio. Normalu, kad vieni žmonės pasiteisina, kiti ne, arba norisi kažkokių naujų vėjo gūsių įnešti, todėl ir imamasi pokyčių“, – sakė M. Bertulis.
O sulaukęs klausimo apie laidą, dėl kurios buvo gėda, pašnekovas neslėpė, kad yra viena tokia, kuri „Youtube“ platformoje – užslėpta.
„Su Žilvinu Tratu. Nesuprantu, kodėl mes jį pakvietėme, iš tikrųjų. Atrodė dar pusiau racionalus žmogus, kaip taip... Bet jis ir negeria, ir nevartoja, jau geriau gertų. Labai labai gėda už tą laidą. Gal ne už laidą, bet patį žmogų. Paleista, sužiūrėta, peržiūros sukapsėjusios, bet paskui, kai jis pradėjo daryti nesąmones, sakome: „Slepiame tą laidą“. Labai nesmagu. Mūsų visas projektas yra apie žmones, kuriuos gerbiame, kurie daug pasiekę Lietuvai, kurie įdomūs, kurie įkvepia kitus žmones, tai nėra žmogus, kuris turėtų įkvėpti ir rodyti pavyzdį kitiems“, – sakė M. Bertulis.
Vos per plauką pabėgo nuo bandito
Pokalbio su D. Bunkumi metu M. Bertulis prakalbo ir apie akimirkas, kada buvo arčiausiai mirties.
„Kai keliaudavome su Mikaičiu, jis sakydavo, kad esu „Dumb Ways to Die“ (kvaili būdai mirti – aut. past), esu durnumo mirti įsikūnijimas. Tikrai nemirsiu natūralia mirtimi. Arčiausiai mirties buvau, kai vos nenuskendau. Pamenu, Korfu, šokau nuo olos ten, kur maniau, kad galiu į krantą užlipti, o buvo jūros druskos nugludinti akmenys, nepavyko užkopti, atvira jūra, todėl teko apiplaukti pusiasalį.
Tanzanijoje, safaryje, vėjas nupūtė kepurę, tai aš šokau iš mašinos ir bėgau prie visų dramblių ir tigrų pasiimti jos. Paskui, pamenu, kažkada ėjome ieškoti kažkokio krioklio ką tik po lietaus, sugebėjau nuslysti, į apačią su nuošliaužomis nudardėti. Mano draugai vietoje to, kad kažkaip gelbėtų, darėsi selfiukus“, – juokdamasis prisiminė M. Bertulis.
O kartą žinomą keliautoją buvo užpuolę. Rio de Žaneire, sausio pirmą dieną, kai visi miegojo, M. Bertulis nusprendė pavaikščioti vienas po apylinkes.
„Norėjau nuvaryti prie stadiono, kur turėjo būti Pele – futbolininko, kuris neseniai mirė – skulptūra. Kažkaip buvau įsitikinęs, o ji net ne Rio de Žaneire yra. Ieškau to stadiono, bet tokio nėra, kažkaip žiūriu, kad sukiojasi kažkas aplinkui, bet galvojau, kad vaikai su dviračiais.
Jau kviečiu uberį, pyst, iš rankų telefoną atima. Pasileidau su savo šliopansais bėgti. Matau, kad tas dviratis nelabai išlaiko pusiausvyros ir galimai sustojęs nugrius. Taip, jis numetė tą dviratį ir pradėjo kažką portugališkai šūkauti. Kažkaip vis grasino, kad gal peilį išsitrauks iš kelnių. Nežinojau, ar jis blefuoja, ar ne, bet aš irgi ne pėsčias. Visko gerai nepamenu, bet buvo daug adrenalino. Išgąsdinau gal jį, kad puoliau irgi taip plėšytis, todėl jis tą mano telefoną išmetė ant žemės. Pamenu, savo kamerą, kurią turėjau kitoj rankoj, išmečiau ant žemės. Šokau ant kelių visko greit susirinkti, nusibrozdinau, pamečiau akinius, bet tiesiogiai nekovojome. <...> Viską atgavau ir bėgau prašyti pagalbos. Šaukiu, o gatvės tuščios, mojuoju taksui, kad atvažiuotų, taksas už kilometro. Jis atvažiuoja, bėgu link jo, o žiūriu, kad tas dviratis antram zachodui atvažiuoja, matau, kad dabar tai jau gali būti dar blogiau“, – prisiminė M. Bertulis.
Nubėgęs iki savo išsikviesto taksi pašnekovas pasakojo bandęs atidaryti duris, tačiau nepavyko, teko apibėgti aplink automobilį, kad atsisėstų į priekį.
„Jau sėdu, o tas su dviračiu pasiveja ir neleidžia man uždaryti durų, laiko jas, bando iš manęs plėšti tą tokią rankinę, bet nepavyko. Taksistas davė gazo ir nuvažiavome. Kiek buvo streso...“ – prisiminė M. Bertulis.
Visą pokalbį su Mantu Bertuliu galite matyti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
