Jautrūs dainininko žodžiai nugulė į asmeninę poros „Facebook“ paskyrą.
Šiuo įrašu jie leido pasidalinti ir su Delfi skaitytojais.
„Šiandien mums jau 8-eri.
Tiek minčių tvyro ore, kad net sunku pradėti rašyti. Norisi daug pasakyti, bet žinau, kad pritrūktų raidžių tokiam ilgam tekstui, ir net nenumanau, kiek dienų iš eilės reikėtų aprašyti mūsų gražią gyvenimo istoriją, tad trumpai.
Manau, pradėsiu nuo to, kad jei būčiau žinojęs, jog laimėsime laiko loterijoje, būčiau pastatęs visas savo santaupas, nes šiandien priėjome tą metų ribą, kai visi pralaimėjo, įskaitant ir kai kuriuos buvusius artimus draugus, šeimos narius, kolegas ar šiaip – užkietėjusius laido riterius.
Vieni lažinosi: „Pasidžiaugs vienas kitu, pasižais laikinai ir pasuks savais keliais“, kiti: „Oi, ne! Ne daugiau kaip puse metų!“ Intriga ir azartas toliau sistemingai auga dienomis, kaip ir paskalos, gandai, apkalbos, patyčios. Tada jau metai, du, trys. Galiausiai vyksta natūralus visuomenės ir aplinkos žmonių apsišlifavimas, bangos rimsta, apkalbų pragiedruliai danguje vis dažnesni, o ir pas mus oda kaip žąsies natūraliai pasidarė.
Sekantis etapas: penki metai, tai čia jau viskas – pabaiga! Nu daugiau nepratemps. Dieve mano, tiek laiko žmonės gyvena mūsų gyvenimą. Pagalvojus galėjome drąsiai prašyti visų susimesti ant komunalinių, mokesčių, kelionių. Juk taip įnirtingai stengiasi tautiečiai stebint iš šalies, sukant galvą, o kaip ten pas juos lovoje kažin? Įdomu?
Skaitom toliau: galiausiai šešti , septinti... Ir šiandien įžengiame į devintus bendro gyvenimo metus. Drąsiai, nuoširdžiai. Patys geriausi mano gyvenimo metai, į kuriuos įeina plačiai atmerktos akys, nuimti rožiniai akiniai, atsikratymas priklausomybių, netinkamų draugų pažįstamų rato. Įskiepytos gyvenimiškos vertybės, įvertinimas, pagarba, ramstis, kai be galo sunku, džiaugsmas, šeimos tradicijos, gyvenimiškas pažinimas, patarimai (per daug negaliu rašyti, nes tada užkels Jolanta nosį į viršų), bet visų svarbiausia – meilė.
Galbūt pas mus nėra prašmatnaus namo, bet turime jaukius, mylimus savo namų kampus, pūkuotus augintinius. Galbūt pas mus nėra naujausių mašinų? O kam jų tokių reikia išvis? Pasipuikuoti prieš kitus? Juokinga. Galbūt mes gyvename ne pagal visuomenės standartus: pūstos lūpos, vienodi antakiai, vardiniai aukščiausios prabos rūbai, kūno gabaritai, pūsti raumenys, balti dantys ar visa kita – kas šiai dienai yra mados klyksmas. Mes GYVENAME laimingą gyvenimą, nes mylime ir esame mylimi. Ko daugiau reikia? Daugiau atsakymų visuomenei? Kaip viskas toliau bus? Na, pasakysiu aš atvirai, kaip bus.
Pasensime kartu, mylėsime vienas kitą iki tiek, kiek mums skirta šioje žemelėje o svarbiausia rūpimas klausimas: mylėsimės iki tada, kai jau man rodys pusę 6 (liaudiškai). Nes moterys juk pas mus stipriausios – joms ribų nėra jokių.
Pabaigai, ačiū tau už viską! Ačiū, kad atsiradai, esi ir būsi mano gyvenime. Ačiū už bemieges naktis, visas pamokas, už bendrą meilę muzikai, kūrybai, laiką scenoje ir už pradėjusius augti žilus plaukus. Jolanta, myliu tave“, – nuoširdžiai savo mylimajai svarbios dienos proga rašė Mantas Vygantas.
Iškart po įrašo sureagavo ir pati J. Naruševičiūtė, kuri neslėpė, kad šie žodžiai ją sugraudino.
„Manteli, na iš pačio ryto pravirkdei. Ačiū tau už meilę! Vieną priklausomybę dar turi, neatsikratei. Priklausomybę man. Tavo tekstas sprogęs pūlinys. Valio! Jis sprogo! Be operacijos! O mes einam toliau!
Dar pamiršai ir savo sexy pilvuką paminėt, ne vien žilus plaukus, dėl kurių atsiradimo irgi mano nuopelnas. Bet svarbiausia būti savimi ir eiti per gyvenimą surėmus pečius. Varom toliau!“, – emocijų neslėpė atlikėja.