„Kartais iš kelionių parsivežu lauktuvių, bet kartais norisi ir kažką nuvežti lauktuvių.
Kaip žinia, Australijoje gyvena nemaža lietuvių bendruomenė. Ta proga su Ugne nusprendėme juos pradžiuginti kai kuo lietuvišku. Į kuprinę įsimečiau sūrio, kūčiukų ir… Žvagulių šeimos šakotį. Gal ir ne pats kompaktiškiausias dalykas gabenti per visą pasaulį, bet mes juk nesirenkam lengvų kelių“, – pasakojo Mantas.
Pora lietuvišką skanėstą tikėjosi nugabenti į Melburne esantį „Lithuanian Club“, tačiau planui nebuvo lemta išsipildyti.
„Deja, atskridome trečiadienį ir neturėjome galimybės laukti sekmadienio, kuomet ten vyksta tradiciniai lietuviški pietūs. Buvome nuvykę ketvirtadienį, bet radome tik užrakintas duris.
Tuomet patraukėme iki Adelaidės. Ten taip pat nemažai lietuviškų pėdsakų – egzistuoja „Lithuanian House“ bei vienintelė lietuviška Šv. Kazimiero bažnyčia. Scenarijus tas pats – tautiečiai renkasi sekmadienį, o mes čia viešim nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Tik su sūriu atsisveikinom Adelaidėje, kurį padovanojom Pavelui, nors pats vadina save Povilu. Jis gimęs Maskvoje. Pasirodo – jo buvusi žmona lietuvė. Virš 20 kartų jis pats buvęs ir Vilniuje, ir Kaune. Jį visiškai netikėtai sutiko Ugnė, kuomet ieškojom kaip spręsti užsikirtusio vairo problemą. Pamatęs mano marškinėlius su užrašu „Lietuva“, jis tiesiog pradėjo, nors ir sunkiai, kalbėti lietuviškai bei itin pagelbėjo mums su kelionės startu“, – pasakojimą tęsė Mantas.
Šakotis keliavo takais ir takeliais, kol atsidūrė žavingos lietuvių šeimos namuose.
„Mūsų spygliuotasis geltonas istorijos herojus nukeliavo virš 4000 km Australijos dykuma bei pasiekė Darwiną ir ten gyvenančią gražią lietuvišką šeimą, kuri mus priėmė itin svetingai… su mangų samagonu.
Gal kiek ir aptrupėjęs (pripažinkim, ir pats Žvagulis jau ne per geriausios formos), bet šis bankuchenas nukeliavo toliau bei pamatė daugiau nei kai kurie žmonės per visą savo gyvenimą galėtų pasigirti.
Tegyvuoja šakočiai!“ – pasakojo M. Bertulis.
Kelionės akimirkos – nuotraukų galerijoje:
