Minint antrąsias D. Čižausko mirties metines „Delfi“ kviečia prisiminti garsaus atlikėjo talentą, jo nuveiktus darbus ir kolegų bei bičiulių jautriai išsakytus žodžius.
Donato Čižausko muzikinio kelio pradžia
Vos įžengus į naujuosius metus, 2023-ųjų sausio 2-ąją Lietuvoje pasklido skaudi ir netikėta žinia – anapilin iškeliavo grupės „2 Donatai“ narys, talentingas muzikos kūrėjas ir atlikėjas D. Čižauskas. Šou pasaulio atstovai neteko draugo, kolegos ir bičiulio, gerbėjai – iki sielos gelmių paliečiančių hitų kūrėjo, o žmona Ieva – mylimo vyro ir dukrelės Atėnės tėčio.
Donatas išgarsėjo dalyvaudamas projekte „Lietuvos balsas“, 2013-aisiais metais. Po metų į tą pačią sceną vyras sugrįžo nebe vienas, o su kolega Donatu Balvočiumi. „2 Donatai“ „Lietuvos balse“ tapo Ingos ir Arūno Valinskų komandos nariais. Drauge konkurse jiedu iškovojo garbingą 3-ąją vietą.
Po įspūdingos sėkmės muzikiniame projekte „2 Donatai“ mėgavosi šlove ir populiarumu. Kartu jie įrašė ne vieną iki šiol populiarų hitą ir subūrė gausų gerbėjų ratą.
Vis dėlto, 2016-aisiais dueto gyvenime įvyko reikšmingos permainos – D. Čižausko kolega D. Balvočius nusprendė atsitraukti nuo viešumo ir susikoncentruoti į asmeninį gyvenimą bei šeimą, todėl paliko grupę.
Neilgai trukus, prie D. Čižausko prisijungė naujas scenas kolega – dainininkas Karolis Akulavičius. Atsinaujinusi grupė toliau sėkmingai vystė savo veiklą, kūrė dainas ir rengė nepamirštamus šou.
Kolegos ir bičiuliai minėjo tik geru žodžiu
Susitaikyti su talentingo dainininko mirtimi jo draugams ir artimiesiems iki šiol yra sunku. To į paskutinį atsisveikinimą su D. Čižausku atvykę žinomi žmonės neslėpė ir 2023-ųjų sausio 6-ąją. Kaip anksčiau skelbė „Delfi“ laidotuvių dieną į atsisveikinimą Donato gimtąją Plungę Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis, Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus, Liepa Mondeikaitė-Norkevičienė ir Evaldas Norkevičius, Inga Valinskienė ir Arūnas Valinskas, Gintautas Kirkila-Klarkas, Algirdas Radzevičius ir Milisandra Kvaraciejūtė-Radzevičienė, Violeta Tarasovienė ir Vilius Tarasovas, Linas Vaitkevičius, Simona Nainė ir Jonas Nainys, Ovidijus Petrauskas bei kiti.
Tada su draugu atsisveikinti atvykę I. ir A. Valinskai su „Delfi“ pasidalijo šilčiausiais žodžiais apie Donatą bei bendrais atsiminimais.
„Žinote, aš noriu saugoti tik pačius šviesiausius ir gražiausius prisiminimus. Tiesą sakant, kitokių ir nebuvo. Tai buvo smagus darbas ir dar smagesnis laisvalaikio praleidimas, mūsų bendros atostogos.
Žinoma, kad tai yra tragedija, kuri yra beviltiška. Bet norisi tik palinkėti. Šiandien jau norisi palinkėti jo artimiesiems stiprybės ir labai daug bei saugoti viską, kas buvo šviesu. Dainuoti jo dainą, kurią turiu ir ją tikrai dainuosiu dar ne kartą gyvenime. Norisi, kad jis būtų prisimintas taip, kaip norėtųsi ir kuo šviesiau“, – kalbėjo I. Valinskienė.
„Tai buvo žmogus, kuris nesuderinamas su mirtimi. Jis pats buvo kaip gyvenimas. Kai išeina tokio amžiaus žmogus, tai atrodo nei pateisinama, nei suvokiama. Labai gaila“, – graudinosi A. Valinskas.
Savo mintimis tada pasidalijo ir daugiau D. Čižauską pažinojusių bei gerbusių įžymybių.
„Donatas buvo žmogus, kuriam aš patikėjau savo svarbiausią gyvenimo įvykį, tai – mano ir mano vyro vestuvės. Jis buvo mūsų visos šventės vadas. Sakiau, kad daugiau niekam kitam, tik jam patikėsiu mūsų šventę.
Prisiminsiu jį tik pačiais gražiausiais atsiminimais. Labai gaila ir labai sunku šnekėti, nes viskas labai netikėta. Paskutinį kartą Donatą mačiau gruodžio 10 dieną. Mes tiek ilgai abu kalbėjome apie bendrus planus, apie tai, kad dar kartu sudainuosime. Bet mes dar dainuosime“, – liūdnai šyptelėjo I. Puzaraitė-Čepononienė.
„Jis buvo muzikinis vaikas. Paskutinį kartą, koncertuodami kartu Šiaulių arenoje, vienas kitam linkėjome gerų Kalėdų. Dar ir per Kalėdas susirašėme, pasiskambinome, pasveikinome vieni kitus. Mes bendraudavome. Jis visada atsiųsdavo dainas pasižiūrėti, ką jis naujo padarė. Iš muzikinės pusės mes labai daug bendravome, ir šeimomis bendravome“, – pasakojo Ž. Žvagulis.
Savo vyrui antrino ir I. Starošaitė. „Ir šiaip buvo daug gražių akimirkų. Buvo ir jų vestuvės, ir pasiplaukiojimai laivu. Jis buvo labai smagus, mylintis gyvenimą ir toks talentingas, kad mažai kas per tokį trumpą laiką būtų sugebėjęs sukurti tiek daug ir tokią išliekamąją vertę turinčių dainų, tekstų. Ir kuo toliau, tuo labiau jie gilesni buvo. Nuostabus žmogus“, – tikino ji.
Ypatingai sunkiai tądien žodžius rinko Donato bendražygis ir scenos kolega K. Akulavičius. Atlikėjas, kalbėdamas su žurnalistais, nesutramdė ašarų.
„Jis [susitikimas] buvo per Naujus Metus. Mes turėjome nuostabų koncertą. Atsimenu, kaip šiandien, mes taip stipriai apsikabinome... Sakau, Donatai, pailsėk. Grįžkime, pailsėkime, nes laukia nuostabus turas, kurį labai planavome ir laukėme, iš tikrųjų. Jis atsakė, kad, taip, išjungs telefoną, pailsės, apkabins šeimą, pabus ramiai namuose ir kibsime į naujus darbus. Tokie buvo mano paskutiniai žodžiai.
Labai gaila. Gaila tikrai. Jis buvo išskirtinė, stipri asmenybė. Jo tekstai, manau, kiekvienas pasiklausęs sutiks, kad jie buvo be galo stiprūs, nebuvo banalūs. Tas jo talentas... Norisi jį prisiminti tik geruoju. Pasimelskite visi už jo šeimą, kad jie išliktų stiprūs šią sunkią akimirką“, – jautriai kalbėjo jis.
Mintimis apie D. Čižauską jam išėjus pasidalijo ir daugiau jo bičiulių bei scenos kolegų. Jas išgirsti galite čia.
Savo kūryba sugebėjo paliesti ne vieną širdį
Savo talentu Lietuvą D. Čižauskas sužavėjo ir dalyvaudamas tokiuose projektuose kaip „Žvaigždžių duetai“ ar „Muzikinė kaukė“, tačiau ryškiausiai Donato žvaigždė žibėjo būtent dėl jo asmeninės kūrybos. Per savo karjerą vyras parašė daugybę milžiniško populiarumo sulaukusių kūrinių, kurių ištikimiausi gerbėjai klausosi iki pat šių dienų.
Paskutinioji daina, kuriai D. Čižauskas kūrė ir muziką, ir žodžius, vadinosi „Esu žmogus“. Po dainininko mirties ne vienas grupės gerbėjas neslėpė, kad klausant šios dainos – suvirpa širdis.
Kaip anksčiau buvo rašoma spaudos pranešime, D. Čižauskas prie šio kūrinio rašymo užtruko ilgai – dvejus metus ją gludino, tobulino, kol galiausiai nusprendė, kad laikas pristatyti.
Nors tai nebuvo pirma lyrinė daina grupės repertuare, tačiau kiti kūriniai galiausiai pavirsdavo šokių muzika. O šįkart atlikėjas norėjo, kad taip ir liktų.
„Noriu, kad ši daina skambėtų lyriškai ir rimtai. Noriu, kad mūsų koncertuose žmonės suklustų ir įsiklausytų į žodžius. Daug kas galvoja, kad dainuojame tik linksmas dainas ir esame plevėsos „balių muzikantai“. Bet mes taip pat galime būti rimti, o ypač savo asmeniniuose gyvenimuose“, – tada pripažino D. Čižauskas.
Būtent apie tai buvo kalbama ir naujoje dainoje. Pasak grupės, jokia paslaptis, kad dažnai gerbėjai iš savo mėgstamų atlikėjų tikisi per daug, nors jie, kaip sakė Donatas, yra visiškai tokie pat žmonės.
„Aš esu paprastas žmogus. Niekada nenoriu, kad kiti mane įsivaizduotų kitokį, nei esu, niekada nebandau savęs pateikti kitaip, nei yra realiame gyvenime. Visi esame vienodi – visi turime silpnybių, visiems pasitaiko nesėkmių, visi taip pat vaikštome ant šios žemės, – kalbėjo jis. – Tačiau vis tiek kartais galima pajusti spaudimą iš aplinkos, kad jei esi „žvaigždė“, turi elgtis kitaip“.
Pristatydamas savo kūrinius, Donatas neretai atviraudavo apie šou pasaulį ir tai, kas, jo akimis, jame slypi iš tiesų.
„Kalbant apie mus, <...> mes dažnai būname apibūdinami kaip nuoširdūs žemaičiai. Iš pradžių buvo kiek sunkoka suprasti tai, nes naiviai buvome susidarę įspūdį apskritai apie muzikinį pasaulį.
Tačiau dabar tikrai vertiname nuoširdumą, kaip unikalumą. Iš tiesų, užkulisiuose apstu personažų su kaukėmis, kurie dėl vietos po saule, o gal tiksliau – dėl vietos po lempa scenoje, yra pasiruošę bet kam... Ir kai neišvengiamai susiduri su tokio tipo žmonėmis, tai labai vargina. Todėl džiaugiuosi, kad su Karoliu esame vieningos nuomonės ir sutarėme, kad į sceną atėjome tik dėl noro dainuoti, todėl čia būsim tol, kol mūsų klausys nieko neverčiami, nemanipuliuojami klausytojai...“, – yra atviravęs kūrėjas.
Atlikėjui dainų kūrimas visai nebuvo naujiena – jis pats parašė kone visą grupės „2 Donatai“ repertuarą. Tačiau kai kalba pasisukdavo apie asmeninę kūrybą, Donatas pripažindavo, kad savo jėgomis jis taip stipriai nepasitiki.
Vis dėlto, 2022-aisiais D. Čižauskas pagaliau ryžosi įrašyti pirmąją savo solinę dainą, pavadinimu „Tebūnie“. Dėl šio žingsnio atlikėjas ilgai dvejojo, tačiau galiausiai nusprendė palikti viską klausytojų teismui.
Kūriniui „Tebūnie“ atlikėjas nufilmavo ir žiemišką klipą. Dainininkas tuomet suteikė viltį, kad solinių dainų ateityje gali pasirodyti ir daugiau.
Po muzikanto mirties buvo surengtas jo atminimo koncertas
Kaip anksčiau skelbė „Delfi“, 2023-ieji metai Donato ir Karolio duetui turėjo būti lemtingi – jie planavo važinėti po Lietuvą su nauju muzikiniu turu, laukė ir grupės didysis koncertas „Žalgirio“ arenoje. Deja, gerbėjai to nebesulaukė...
Tačiau žinomo vyro laidotuvėse pranešta, kad balandžio mėnesį jį dar kartą norintys galės prisiminti ir išgirsti atlikėjo dainas Kaune vyksiančiame koncerte. Bilietai į jį buvo akimirksniu iššluoti, o pačio renginio metu netrūko ne tik jautrių akimirkų, padėkų, prisiminimų, bet ir nuostabių D. Čižausko bičiulių dainuojamų kūrinių.
Išgirsti atlikėjo D. Čižausko dainas Kauno „Žalgirio“ arenoje susirinko tūkstančiai jo gerbėjų. Pirmieji į sceną tada žengė buvęs „2 Donatai“ narys Karolis Akulavičius bei jo kolega Donatas Balvočius, kurie subūrė naują grupę pavadinimu „2 Karolis ir Donatas“. Koncertą vedė Justinas Jankevičius ir Arūnas Valinskas.
Scenoje taip pat pasirodė grupė „Džentelmenai“, I. Puzaraitė-Čepononienė kartu su Mariumi Jampolskiu, „Patruliai“, Donatas Varnas, Česlovas Gabalis, Ž. Žvagulis, I. Valinskienė ir kiti.
Koncerto metu buvo sudainuoti populiariausi grupės „2 Donatai“ hitai, Donato kitiems atlikėjams parašyti kūriniai ir, žinoma, paskutinioji D. Čižausko kurta daina „Esu žmogus.
„Uždekite savo telefonuose švieseles, paprašysiu visus jas pakelti į viršų. Donatai, čia tau, nuo mūsų“, – sakė į sceną kartu su K. Akulavičiumi užlipęs D. Balvočius.
Skambant šiam kūriniui, visi D. Čižausko gerbėjai atsistojo jį pagerbdami, arenoje nušvito švieselių jūra. Pasibaigus dainai publika nieko nelaukdama pradėjo skanduoti „Pakartoti“.
Koncerte buvo gausu jautrių akimirkų. Viena jų – scenoje pasirodė atlikėjo šeima – žmona Ieva, dukra Atėnė ir tėtis Kęstutis. Jie nuoširdžiai, akyse neslėpdami ašarų, padėkojo susirinkusiai publikai.
„Labas vakaras visiems. Tiktai niekada nebūčiau patikėjusi, kad tokiomis aplinkybėmis stovėsiu ant scenos ir tikrai labai sunku rinkti žodžius šį vakarą. Visų artimųjų vardu Atėnė jums nori pasakyti...“, – ašarų neslėpdama koncerto metu kalbėjo D. Čižausko žmona Ieva.
Po šių jos žodžių „ačiū“ susirinkusiems tarė atlikėjo dukra Atėnė: „Ačiū jums labai, kad visi atėjote į mano tėčio koncertą.“
Scenoje susirinkusiai publikai dėkojo ir D. Čižausko tėtis Kęstutis.
„Labas vakaras, puikioji arena. Aš taip pat norėčiau visiems nuoširdžiai padėkoti, pirmiausia žiūrovams, kurie susirinko ir Donato balsu pasakyti ačiū, ačiū, ačiū. Ypatingai norėčiau padėkoti gerbiamam Arūnui Valinskui, kuris ryžosi padaryti šitokį žingsnį, taip pat Žvaguliui ir visam kolektyvui, kuris atlieka Donato dainas. Nuoširdus ačiū, ypatingai plungiškiams“, – kalbėjo D. Čižausko tėtis Kęstutis.
Po šių jautrių žodžių A. Valinskas šeimai įteikė radijo stoties „Lietaus“ specialią nominaciją – atminties lašą D. Čižauskui.
Plungėje esantis dainininko kapas – su ypatinga žinute
Kaip anksčiau skelbė „Delfi“, akivaizdu, kad garsųjį dainininką mylėję artimieji jo atminimą norėjo įprasminti ne tik jo atminimui surengtame jautriame koncerte. Pagrindinį D. Čižausko gyvenimo laimėjimą – talentą – galima pamatyti atvykus ir į Plungėje esančias Jovaišiškių kaimo kapines.
Ant D. Čižausko paminklo iškalti grupės „2 Donatai“ dainos „Esu žmogus“ žodžiai „Ir aš esu žmogus“ bei natos. Primename, kad tai buvo paskutinė dainininko daina, kuriai jis kūrė ne tik žodžius, bet ir muziką.
| Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |
