„Lygiai prieš metus Žvėris smeigė savo kruvinus nagus į Ukrainos kūną. Rėžia jais iki šiol, po savęs palikdamas subjaurotus kūnus ir likimus. Tik dabar jau iš bejėgiško sadistinio įniršio, suvokimo, kad už viską teks atsakyti.
Aukokim.
Kad Žvėris greičiau nustiptų.
Aukokim tiem, kuriais pasitikim, Blue Yellow, Tapinui, Šurajevui, Stiprūs Kartu, Saulės smiltys, LDK Palikuonys, Maži Bet Stiprūs, Ačiū, Kad Esi ar dar kuom Jūs tikit. Kapokim Žvėrį ir Šviesa ateis greičiau“, – rašė Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
„Ačiū už sveikinimus, bet labiausiai pradžiugintumėt, jei pasuktumėt 1482!”, – pažymėjo gimtadienį vasario 24-ąją švenčiantis Saugirdas Vaitulionis.
„Lygiai prieš metus tai buvo labai baisus rytas“, – trumpa žinute pasidalijo Andrius Mamontovas.
„Šį ankstų rytą į oro uostą mane atvežė Oleksandr. Ukrainietis. Trijų vaikų tėtis. Pasisveikinęs lietuviškai pasiūlė pokalbį tęsti rusų arba anglų kalba. Pasirinkome anglų.
Kalbėjome apie jį, jo šeimą, ir lygiai prieš metus prasidėjusį karą. Jis nuoširdžiai stvėrėsi už galvos ir taip, kaip daugelis iš mūsų, vis dar sunkiai suvokia, jog šiame laikmetyje taip galima.
Aš praradau savo namus, bet pasirinkau išsaugoti šeimą. Jis sakė.
Palinkėję vienas kitam geros dienos atsisveikinom.
Gerdama savo rytinę kavą aš pasirinkau dar kartą surinkti trumpąjį numerį 1482“, – jautria istorija pasidalijo Jurgita Jurkutė.
„Jau metai vyksta šis baisus karas. Metai anti-civilizacijos, nežmoniškumo ir bedievystės. Metai, kaip nuodijama pasaulio dvasia. Metai, kaip žiauriai kenčia Ukrainos žmonės. Ir metai, kaip didvyriškai jie kovoja už savo namus, artimuosius, šalį, laisvę ir už visą pasaulį, prieš protu nesuvokiamą blogį. Metai, kaip Lietuva ryžtingai ir besąlygiškai palaiko Ukrainą. Metai, kaip plėvesuoja Ukrainos vėliavos Lietuvoje ant namų, facebook'ų ir širdyse. Ir plėvesuos tol, kol nebus sunaikintas blogis, kol laimės Ukraina ir visas doras pasaulis!“, – rašė Oskaras Koršunovas.
„Prieš metus vasario 24-ios rytą nubudęs dar galvojau, kad pandemija – tai keisčiausia ir baisiausia, kas nutiko gyvenime, ir kad ji jau baigėsi.
O tada įsijungiau telefoną ir supratau, kad rusija pradėjo karą...
Ačiū visiems, kas esat su Ukraina. Šie metai parodė, kas yra kas.
Tiek fronte.
Tiek gyvenime.
Слава Україні!“, – pažymėjo Stano.