Ne kartą su teisėsauga reikalų turėjęs ir už nepaklusimą apykoję gavęs jaunas vyras kaltinamas dalyvavęs nusikalstamoje gaujoje, kuri siekė iš banko išvilioti apie 200 tūkstančių eurų. Gaujos vadeiva įvardijamas Artūras Jonas Venslauskas. Šis vyras teisėsaugai taip pat neblogai žinomas dėl sukčiavimo. Tiesa, anksčiau teistam vyrui bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Gauja kaltinama pasinaudojusi svetimais banko kortelių duomenimis ir įkūrę realiai neveikiančią įmonę Šiauliuose. Kaip įmonė jie įsigijo banko kortelių skaitytuvą, taip gavo žmonių banko kortelių duomenis.
Fiktyvūs sandoriai turėjo padėti iš banko gauti pinigų. Bylos duomenimis, apie 8 tūkstančiai eurų jau buvo paimti, kai įmonės veikla susidomėjo teisėsauga.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sukčiai pasinaudojo 25 užsienio valstybių piliečių banko kortelių duomenimis. Į pinkles pateko ir vienas lietuvis.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Antro baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Saulius Galminas baigė ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo sukčiauti – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Keturi vyrai taip pat bus teisiami dėl neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimo, veikiant organizuotoje grupėje.
Surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad pasiskirstę vaidmenimis, kaltinamieji, visų pirma, įsigijo veikiančios įmonės akcijas, perėmė buhalterinius dokumentus ir elektroninį kortelių skaitytuvą, nors žinojo, kad jokios realios veiklos, susijusios su įmone, nevykdys.
Atvirkščiai, vyrai, pasinaudoję elektroninių kortelių skaitytuvu, siekė užvaldyti beveik 200 tūkstančių eurų, priklausančių vienam iš Lietuvoje veikiančių bankų. Ketveriukė, sukūrusi nusikaltimo mechanizmą, bankui įtikinti, naudojo fiktyvias sutartis su išgalvotais užsakovais bei neteisėtai įgytus užsienio piliečiams išduotų mokėjimo kortelių duomenis, per savaitę siekė pralobti. Suklaidinusi banką, grupuotė į įmonės sąskaitą gavo kiek daugiau nei 8 tūkstančius eurų, kuriuos įtariamieji išsigrynino dar tą pačią dieną.
Jų nelaimei, banko darbuotojams kilus abejonių dėl operacijų teisėtumo, įmonės sąskaitos buvo užblokuotos ir planas tokiu veiklos mechanizmu įgyti dar beveik 190 tūkstančių eurų buvo sustabdytas.
Tokį pat planą, tik su kitu banku ketveriukė bandė įgyvendinti dar kartą, šių metų balandį. Suklaidinusi banką, grupuotė į įmonės sąskaitą gavo beveik 5 tūkstančius eurų, nors iš viso siekė įgyti beveik 38 tūkstančius eurų.
„Džiaugiuosi, kad kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjais pavyko pakankamai greitai išnarplioti organizuotos grupės įvykdytus sunkius nusikaltimus, nukreiptus prieš du Lietuvoje veikiančius bankus. Kruopščiai suplanuotų ikiteisminio tyrimo veiksmų bei glaudaus teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo dėka byla perduota teismui“, – teigė prokuroras S. Galminas.
Dviems kaltinamiesiems byloje skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, trečiajam – intensyvi priežiūra, o ketvirtajam teismo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Kaltinamasis Nerijus Antanavičius 2016 m. spalį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tačiau N. Antanavičius nepraėjus metams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir vėl įkliuvo teisėsaugai, tad bus teisiamas ne tik šioje sukčiavimo byloje, tačiau jo atžvilgiu bus atnaujinta ir pernai metų byla.