„Tai nėra pasirinkimas, tai likimas... Kilo noras pasislėpti, bet nerandu aš vietos čia...“, – tai žodžiai iš Martyno dainos „Naktį gyvenu“. Vos 21-erių sulaukusį talentingą, daug žadantį kūrėją, gražų jaunuolį, svajojusį apie šviesią ateitį pasiglemžė juoda skylė. Jo paskutinis muzikos kūrinys, sukurtas pagal legendinio lietuvių skulptoriaus Antano Mončio ilgesingus švilpių garsus, suskambo ką tik, per mano parodos „Užkalbėjimai“ atidarymą. Ši muzika skambės Palangos muziejuje iki paskutinės rugsėjo dienos, tačiau pats autorius jos nebegirdės.
Fatališkas sutapimas, kad Martynas rašė šią muziką tą lemtingą naktį, kai šį pasaulį Prancūzijoje paliko A. Mončio sūnus, aktorius ir režisierius Žanas Kristofas Mončys. Vienas kito niekada nepažinę, jiedu susijungė amžinybėje. Muzika tapo ilgesio šaukliu. Mes likome šiapus. Ir tik likimas nuspręs kaip ir kokie būsime, kol susitiksime anapus.
Nuoširdžiausia užuojauta sielvarto prispaustiems Martyno tėvams ir patiems artimiausiems žmonėms, prisilietusiems prie šios jautrios asmenybės, ne pagal metus subrendusio kūrybai, bet nepasiruošusiai gyvenimo išbandymo paspęstoms pinklėms. Ilsėkis ramybėje, Martynai“, – rašė L. Valatkienė.