„Esu labai gerai susipažinęs su Rytų Londono Walthamstow rajonu, kuriame gyvena mano giminaičiai. Puikiai žinau turgų, artimieji yra parodę visas parduotuves, tarp jų ir lietuviškas, kuriose labai malonu apsipirkinėti. Pagrindinę Walthamstow kvartalo gatvę žinau atmintinai ir galėčiau parodyti net 3 parduotuves, kur galima įsigyti gitarų. Beje, dvi paskutinės mano gitaros pirktos Londone, nes ten tiesiog smagiau pirkti. <…> Iš tiesų lietuviams pati Anglija ir Londonas jau tapo antraisiais namais ir, kai nuvažiuoju į Londoną, jaučiuosi ten kaip namie“, – pasakoja vasaras lietuvių pamėgtame rajone leidžiantis N. Pečiūra.
Laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams Nėrius prisipažįsta esantis pragmatiškas žmogus, tad bet kokia veikla, kurios jis imasi, turi aiškų tikslą: „Esu pragmatiškas žmogus ir noriu pademonstruoti galimybes, kurios atsiveria užsienyje gyvenantiems lietuviams. Britanijoje šaknis įleidę tautiečiai gali pamatyti anglišką kultūrą ir ją pateikti Lietuvai. Visą laiką, kai filmuoju Anglijoje, tarkim, Londone, Doveryje ar Braitone, kurį vadinu angliška Palanga, aš galvoju apie žiūrovą Lietuvoje. Manau, jog jam tai turėtų būti įdomu, nes jis gali pamatyti, kokia ten architektūra, kokia ten jūros spalva, kaip ten atrodo žmonės, kokie transporto srautai.“
„Aš tikiu, kad lietuviai Londone turi didžiules galimybes ir, manau, jiems nėra dėl ko skųstis. Matau savo giminių gyvenimą ir galiu pasakyti, kad ekonominiu požiūriu, kuris yra pagrindinė emigracijos priežastis, jie gyvena geriau už tuos lietuvius, kurie čia, Lietuvoje, dirba tokį patį darbą. Jiems ten yra gerai. Aišku, ten yra svetima šalis, svetima kultūra, bet, viena vertus, jie su ja šiek tiek susilieja, kita vertus, niekas netrukdo burtis į lietuviškas bendruomenes. Kas ir vyksta. Tautiečiai buriasi į klubus, bendrauja tarpusavyje, užsiima kultūrine veikla“, – sako N. Pečiūra.
„Atsuktuvo“ pravardę turintis žurnalistas Nėrius, anksčiau vadintas Lietuvos pankų judėjimo pradininku, teigia pastebėjęs, jog dauguma užsienyje gyvenančių lietuvių nepraranda ryšio su Lietuva.
„Šiais laikais pasaulis pasidarė labai mažas. Skraidyti tarp Lietuvos ir Anglijos nėra jokių problemų. Bilietai tikrai nėra labai brangūs. Na, ne sezono metu. Gal kiek sunkiau yra su Amerika. Bet kuriuo atveju, išeivių ryšys su Lietuva yra labai tamprus. Jie net pas gydytojus į Lietuvą atskrenda. Ir pas mane kartais apsistoja giminaičiai iš užsienio, kad galėtų nueiti pas gydytoją ar susitaisyti dantis. Išeivijoje gyvenantys tautiečiai dažnai atostogauja Lietuvoje. Atrodo, juk turi puikias galimybes ilsėtis kur nors Ispanijoje ar kokiose nors salose, bet jie skrenda į Lietuvą, važiuoja į Palangą, Šventąją arba į kaimą aplankyti močiutės. Tas ryšys yra labai gyvas, todėl lietuviai nepraranda savo tapatybės“, – tvirtina giminių ne tik Anglijoje, bet ir tolimojoje Brazilijoje turintis Nėrius.
Pasak N.Pečiūros, lietuvių tautinis identitetas laikui bėgant keičiasi: „Kai mes standartiškai mąstome apie savo lietuviškąją tapatybę, tai dažniausiai galvojame, jog tai yra mūsų likimas, mūsų Lietuva, lietuvių kalba, mūsų kraštas, mūsų žemė. Bet iš tiesų ta tapatybė visąlaik po truputį keičiasi, transformuojasi. Sakykim, prieš 20 metų mes gyvenome vienokioje Lietuvoje. Ta Lietuva po nepriklausomybės paskelbimo buvo niūri šalis, žengianti į kapitalizmą. Toks buvo ir mūsų mentalitetas. Tais laikais tokios buvo ir televizijos laidos. Labai gerai pamenu, kaip po 1990-ųjų Lietuvoje prasidėjo kapitalistinės santvarkos formavimasis ir kaip labai greitai ta pirmoji patriotizmo, ištikimybės, atsidavimo Lietuvai ir lietuviškumui banga atslūgo, visuomenė ir pati lietuviška tapatybė persiorientavo į pinigus. Tą kultūrinį šoką labai smarkiai pajuto inteligentai, intelektualai. Laimei, tada aš buvau labai jaunas ir lengvai tą pergyvenau. Dabar pinigų kultas yra atslūgęs, Lietuva kaip valstybė yra normaliai susiformavusi ir ta mūsų lietuviška tapatybė šiandien mums leidžia vėl atsigręžti į Lietuvą, į gimtinę. Ir tai jau nebe tušti žodžiai.“
Nors lietuviai, ypač gyvenantieji užsienyje, vis daugiau dėmesio skiria tautiškumui puoselėti, ironijos nestokojantis Nėrius Pečiūra – Atsuktuvas teigia pastebėjęs, jog muzikos pasaulyje pučia kitokių permainų vėjai.
„Yra dar vienas labai įdomus lietuviškos tapatybės reiškinys, kuris atsispindi šiuolaikinėje lietuviškoje pop ir roko muzikoje. Dabar yra užaugusi nauja muzikantų, atlikėjų, dainininkų karta. Per kabelines televizijas nuo vaikystės prisižiūrėję visokių animacinių filmukų anglų kalba, dauguma iš jų šiandien seka keistoka mada dainuoti angliškai. Įdomu, ką jie galvoja dainuodami angliškai, ar jie yra tikri, kad dainuoja prasmingus dalykus? Matyt, ši nauja karta įsivaizduoja, kad gerai moka tą kalbą. Man atrodo, kad dainos tekstas yra tam tikras gylis, lingvistinės, poetinės gilumos. Jei lietuvių parašyti angliški dainų tekstai būtų geri, jie būtų populiarūs angliškai kalbančiose šalyse. Tačiau kažkodėl taip nėra. Tad ta tapatybė, kad dainuoti reikia angliškai, galbūt įgaus kažkokią vertę tik po kokių 20 metų. <…> Lietuvių kalba yra didžiausia mūsų vertybė, todėl man net nekyla mintis tekstus rašyti kokia nors kita kalba. Tik lietuviškai galiu reikšti savo poetines mintis ir metaforas“, – prisipažįsta N.Pečiūra.