Savo bene 8 min trunkančiu vaizdo įrašu M. Vygantas pasidalijo su sekėjais oficialiame savo atlikėjo feisbuko puslapyje. Jis teigė esantis labai nusivylęs ir piktas, be to, prisipažino pirmą kartą viešinantis tokį įrašą. Anot jo, tai yra žemas lygis, tačiau nori apginti save.
„Jau gana, viskas atsibodo. Šiandien mane pasiekė žinios, kad aš dar apsivogiau ir mūsų bendras dainas. Apie ką jūs, žmonės, šnekate. Kiek šitai moteriai buvo pasakyta: „Važiuok į AGATA, prisiregistruok“, atsakydavo: „Ne, tu žinai geriau, priregistruok, tegu dainos sukasi, tegu būna radijuje“. Visus koncertus, marketingą, reklamas, video dariau pats, apart to, kad buvo klipų filmavimai. Koncertų organizavimas, vežiojimas, aparatūros nešiojimas, sujungimas, o tas žmogus, kaip tortas visą laiką sėdėdavo, ir dar man drįsta pasakyti, kad ji mane iškėlė. Chebryte, gal užtenka šito burbulo jau? Ar jums neatsibodo gyventi šito gyvenimo, šito neteisingo melo, erezijos prikimšto gyvenimo. Ar jūs neturite, ką veikti?
Kažkokia avių banda, kur vienas vedlys valdo visą tą klaną, kuris nusiteikęs prieš mane. Man yra baisiai skaudu už tai, kad aš žinau, koks esu žmogus. Nesu ypatingai doras, nesu angeliukas, bet žinau, kad visą laiką buvau teisingas. Viena, ko prašau, nustokite tikėti šios moters žodžiais, kuriai jau reikalinga psichologinė pagalba.
Nuteikinėjami draugai, šeima. Kiek aš gaunu grasinimų, kad su manimi susidoros, kad pas mane į koncertus nesusirinks žmonės, kad man bus problemų, suburs visą žmonių ratą, kad pas mane niekas niekur neateis. Darykit jūs, ką norit. Aš tik žinau viena. Visus įžeidinėjimus, visą purvą, kuris pilamas ant manęs, aš susitvarkysiu teisiniais būdais, nes matau, kad visuomenė ir toliau plaks bei tikės tos moters žodžiais.
Pikta, net rankos dreba iš to pykčio, jūs net neįsivaizduojat, kaip man yra skaudu, kada tikrai žinau, ką dariau, kaip stengiausi ir kas buvo iš mano pusės. O dabar dar ir vagystės dainų...
Visos duetinės dainos priklauso mums abiems, visos tiesės priklauso mums abiems. Ar aš kaltas, kad žmogus tinginys, ir niekada nesugebėjo nuvažiuoti, prisiregistruoti, pasirašyti kelis lapus, kad asociacijai priklausytų? Dabar, kada galekas, visos problemos prasidėjo. Dabar reikia Mantuką prieš visą visuomenę padaryti blogu. Toks aš blogas, kad visą laiką stengiausi, visur viską organizavau, visur viską dariau, iki išnaktų sėdėjau reklamas darydavau? Kaip aš sugebėdavau, taip ir darydavau, bet darydavau pats. Padėjo ką nors?
Negaliu, kaip yra pikta įrašinėti šitą briedą ir prieš jus teisintis, bet aš jau negaliu sėdėti po lapais, sėdėti tyloje. Maniau, kad išliksiu šališkas, tegul važiuoja, pila purvus, bet jau nebegaliu tylėti, nes tai išauga į didelį burbulą. Žmonės padarė mane patį blogiausią žmogų pasaulyje. Esu baisiau, nei velnias, nors grįžau į Lietuvą pradėti naują gyvenimo lapą.
Taip, pasibaigė istorija, prasideda nauja. Reikia pasidžiaugti, kad žmonės apskritai grįžta į Lietuvą. Aš jau ne vien apie save kalbu. Reikia džiaugtis, kad grįžta tie, kurie norsi stengtis, progresuoti, o čia dabar gaunasi, kad mane padaro tokį šlykštų ir dar su grasinimais, jog susidoros. Nenoriu tų socialinių tinklų, viso purvo, bet matau, kad kitaip neišeina. Ką tokio blogo padariau, kad mane turi taip teisti?
Aš maniau, kad grįžimas į Lietuvą yra pats didžiausias pasididžiavimas po tiek metų. Aš taip džiaugiausi. Taip, yra visokių renginių – buvo labai gerai, buvo vidutiniškai, buvo pora, kuriuos reikėjo atšaukti. Na, Lietuva per parą nepasistatė – ne per mėnesį, ne per metus, kaip ir kiekvieno žmogaus karjera per savaitę, per mėnesius negimsta, neužsirekomenduosi tu taip. Dainomis, darbais – taip.
Daug kas rašo: oi, tai tau čia reikia daug kūrinių. Taip, aš suprantu, kad man jų reikia. Aš juos ir darysiu, bet gal ne visi žmonės supranta, kad visa tai kainuoja, kad reikia dar ir gyventi, reikia įsikurti, integruotis. Labai lengva pasakyti: daryk taip, daryk anaip. Aš ir taip stengiuosi čia grįžęs. Beprotiškai sunku yra būti ir vienatvėje, dideliame miške gyventi vienam ir taip toliau, bet aš niekados nesiskundžiau ir nesiskųsiu. Aplamai, aš tų socialinių tinklų nenoriu, apart to, kas yra muzikinė veikla, bet supraskite, žmonės, kad jau užtenka, užtenka teisti. Kiek galima? Aš ramybės noriu. Noriu gyventi ramiai, tobulėti. Noriu judėti į priekį. Noriu, kad mane žmonės įvertintų už muziką, už meilę muzikai, už dainas, už kiekvieną kartą pralietą prakaitą scenoje, o ne už asmeninį gyvenimą. Visi grasinimai, visas šmeižtas ir visa ta erezija – tam turi ateiti galas. Aš tuo pasirūpinsiu.
Aš tiesiog tyliai, ramiai visus įžeidinėjimus, su visais vardais ir pavardėmis, ir būtent Jolantos prasme – su tuo aš susitvarkysiu teisiškai, nes aš jau pavargau. Žmonės, aš noriu ramybės. Būkite, mielieji, geri ir teisingi. Neimkite vieno žmogaus pasisakymų ir nepriimkite kaip už gryną tiesą. Nebuvau doras, nebuvau tobulas tikrai – nei vienas iš mūsų toks nėra, bet aš žinau, kad aš esu geras ir teisingas. Mano visi sprendimai, kad ir ką bebūčiau padaręs – aš už juos savęs neteisiu.
Atrodo, kad Lietuvoje daugiau nieko nėra, tik Jolantos ir Manto skyrybos. Na, gyvenkite jūs savo tą gyvenimą, mėgaukitės, branginkite artimus, branginkite save, džiaukitės kiekviena diena. Aš ir per koncertus sakau: aš džiaugiuosi kiekviena sekunde, kiekviena minute, kiekviena valanda, kad aš čia grįžau gyventi, nes čia gyventi yra gera. Leiskite man integruotis, priimkite už mano padarytus naujus kūrinius, už mano muzikinį naują kelią mane vertinkite, o ne už asmeninį gyvenimą. Viskas. Nustokite šitais paistalais vieną kartą tikėti.
Atsiprašau, galbūt aš iš viso neturėjau šito video padaryti, bet jau manęs melagiu, egoistu, išdaviku daugiau nebevadins, nes aš tikrai ne toks esu. Užtenka, mielieji. Būkime teisingi. Neteiskite vienos pusės. Išsiaiškinti reikėtų, kaip iš tikrųjų yra, bet aš net nenoriu aiškintis, nes čia nei vieno iš jūsų reikalas. Asmeninis gyvenimas yra asmeninis gyvenimas“, – kalbėjo dainininkas.
Mielieji, būkite geri – nustokite jau šnekėti. Aš jau tikrai pavargau ir, man atrodo, visuomenė jau pavargo nuo šitų ale skyrybų, kur nei turto, nei vaikų, nei vedybų net nebuvo. Buvo laikotarpis – buvo. Viskas, užtenka. Praeitas gyvenimas. Muzika lieka kaip istorija, bendri darbai – istorija. Leiskite pradėti naują gyvenimo istoriją.
Ji nedarė nieko, o dabar bando padaryti viską. Nesistengė ji dėl muzikos, apart to, kad reikėjo įrašinėti, važiuoti į koncertus. Visa vadyba, viskas, kas susiję su muzikiniais reikalais – tuo rūpinausi aš. Vieną kitą užsakymą priimti privatų – na, į žinutę atrašyti užtrunka dvi minutes. Visa kita buvo ant mano pečių“, – kalbėjo M. Vygantas.
„Delfi“ primena, kad neseniai laidoje „Delfi premjera“ apsilankęs M. Vygantas prakalbo apie naują gyvenimo etapą. Prieš du mėnesius iš emigracijos namo grįžęs atlikėjas tikisi susikurti gerbuvį gimtinėje.
„Naujas etapas, naujas gyvenimo lapas. Iš esmės, viskas nauja. Nerizikuoji – negeri šampano“, – įsitikinęs pašnekovas.
Viename didžiausių pasaulio miestų, Londone 15 metų praleidęs dainininkas ryžosi kontrastui – vienas apsigyveno tėčio namuose, Druskininkuose, miško apsuptyje.
„Tiek metų pragyvenus tokiame multikultūriniame krašte, viename iš didžiausių pasaulio miestų, Londone, norisi grįžti į ramybę. Žmogus, pavargsti nuo visko, nuo judėjimo. Trūksta man to judėjimo, bet norisi ir ramybės. Aš ją atradau Druskininkuose, ten, iš kur aš esu kilęs“, – kalbėjo dainininkas.
M. Vygantas anksti paliko tėvų namus. Būdamas vos devintoje klasėje, išvyko gyventi į Kauną, kur mokėsi Juozo Gruodžio konservatorijoje.
„Aš lankiau Druskininkų „Atgimimo“ vidurinę mokyklą. Linkėjimai visiems bičiuliams. Tai buvo fainas etapas. Paskui išvažiavau į Kauną, kur baigiau Juozo Gruodžio konservatoriją. Ir paskui – į Londoną, kur praleidau 15 metų. Net nesupratau, kaip praėjo tas laikas.
Iš mažo miesto atvažiavęs į didmiestį, aišku, patyriau kultūrinį šoką. Bet viskas gerai, nauji draugai, muzikinis išsilavinimas. Dariau tai, kas man visada buvo prie širdies“, – pasidžiaugė atlikėjas.
Visas pokalbis su Mantu Vygantu čia:
