Į nedidelį savo butą miesto širdyje pakvietusi E. Grigaitis su šypsena pasakojo, jog tai – jos asmeninė erdvė ir nors šiuose jaukiuose namuose nėra daug jos širdžiai mielų daiktų, įsileisti ką nors į namus ar širdį jai yra sunku. Kaip ir ištrinti žmones iš gyvenimo. „Pokalbis sunkus ir tikrai nesuprantu, kodėl visus taip domina tai, kaip gyvenu,bet kai ką turbūt jau ir reikia paaiškinti“, – atsidūsta mano pašnekovė.
– Gyvenate Vilniuje jau savaitę. Kaip atrodo jūsų kasdienybė Lietuvoje?
– Tiesa. Grįžau iš Australijos ir mėgaujuosi gyvenimu čia. Žinote, mane taip žavi šie ilgi vasaros vakarai. Australijoje vakarais dabar labai tamsu. Ir nors aš labiau ryto žmogus, šie vakarai yra nuostabūs.
Dabar noriu sukurti savo labdaros fondą ir dirbti su labdara bei padėti Lietuvos žmonėms panaudojant savo patirtį šioje srityje. Darbas tik dėl pinigų neturi prasmės. Manau, kad svarbu daryti ką nors prasmingo. Norėčiau padėti visiems, bet tam reikia laiko ir pastangų. Tiesiog pabandysiu, o tam man reikės pagalbos, savanorių, patalpų darbui su labdara. Esu pasiryžusi pasiekti šį tikslą ir tikrai tikiu, kad viskas pavyks.
Kita mano veiklos pusė – vintažinis mados ženklas ir drabužių kūrimas. Kalbuosi su dizaineriais, kurie galėtų bendradarbiauti kuriant šį projektą. Taip pat su sūnumi dirbame filmų kūrimo versle, kurį paliko velionis mano vyras. Noriu ir šį verslą perkelti į Lietuvą.
– Ar šie namai atspindi jus ir jūsų asmenybę?
– Ne. Tiesą sakant, čia dar trūksta mano meno kolekcijos, paveikslų, kuriuos įsigijau iš lietuvių dailininkų. Jie nuostabūs, bet dar noriu padaryti remontą ir tik tada juos atvežti čia. Domiuosi interjero dizainu, dekoru ir negaliu ramiai praeiti pro įdomias interjero detales. Būtent jų parduotuvėse visada mielai leidžiu laiką. Tai viena didžiausių mano silpnybių (juokiasi). Jau turiu idėją ir norėčiau butą įrengti kaip jaukų asmeninį kampelį. Tik reikės rasti interjero dizainerį, kurio padedama galėsiu išpildyti visas idėjas, o jų mano galvoje visada daug (šypsosi).
– Nesate iš tų moterų, kurios galėtų dienų dienas nieko neveikti?
– Taip (juokiasi). Žinoma, būtų smagu išeiti į pensiją ir dėl nieko nesirūpinti, bet kai turėjau tam galimybę susilaužiusi koją, supratau, kad tai ne man. Pinigai greitai dingsta ir viskas brangu, todėl dirbti yra būtina. Tačiau kaip tik dabar yra ir laikas kai galiu įgyvendinti senas savo svajones. Jau svajoju ir apie didelį nuosavą namą Lietuvoje, kuris taptų tokiu, kokį turime Australijoje.
Mano šeimos namuose Australijoje visuomet susirenka artimieji ir draugai, kur vyksta susibūrimai, vakarėliai. Labai mėgstu priimti svečius, gaminti, bendrauti. Labai tikiuosi turėti tokius gyvus ir žmonių, juoko pilnus namus čia. Jau nusižiūrėjau namą Valakampiuose. Tik reikės dar parduoti keletą nekilnojamojo turto objektų Australijoje.
– O kaip asmeninis gyvenimas?
– Manau, kad jis labiau nenuspėjamas ir sunku suplanuoti tokius dalykus. Kaip ir praėjusią savaitę kilęs skandalas. Aš tik pažymėjau, kad apsigyvenau Vilniuje ir kai kurios medijos pasielgė neprofesionaliai.
Informacija, kurią jie panaudojo kaip naują, visuomet buvo ten. Aš ištekėjusi jau daug metų ir tiesiog daug metų buvo parašyta, kad esu ištekėjusi. Tai yra faktas ir kaip tai gali pasikeisti jei poroje atsiranda kokių nors nesutarimų? Visose šeimose pasitaiko kažkokių problemų, laikinų nesutarimų... Taip pat ir tai, kad myliu gyvenimą. Mane tikrai nustebino, kad tai buvo paimta.
Tačiau viskas, ką pasakojau apie skyrybas, buvo tiesa. Tai buvo vienintelis atviras mano interviu, bet tiesa ta, kad esame vis tiek susituokę ir oficialių skyrybų nebuvo, bet gyvenant skirtingose šalyse sunku būti kartu.
– Kaip tuomet yra iš tiesų?
– Jis yra man brangus žmogus ir tikrai nenoriu jo skaudinti. Tiesa ta, kad kurį laiką nebuvome kartu, o dabar bandome išspręsti asmenines problemas ir išsaugoti santuoką. Manau, kad buvo pasielgta negražiai ir neprofesionaliai. Labai tikiuosi, kad mums pavyks, bet apie asmeninį gyvenimą kalbėti nenoriu. Mane erzina toks požiūris į asmeninį gyvenimą ir tai, ką publikuoju.
– Ketinate apsigyventi kartu?
– Norėčiau ir ateityje toks yra mūsų planas. Nesu iš tų žmonių, kurie greitai keičia žmones savo gyvenime ir pamiršta tuos, kurie yra brangūs. Esu labai pastovi ir prieraiši. Aš Žilviną pažįstu jau 18 metų ir jis mano gyvenime užima svarbią vietą, kad ir kas nutiktų.
– O kaip į šį jūsų gyvenimo žingsnį reagavo sūnus?
– Jis tiek kartų girdėjo, kad kraustysiuosi, jog jau klausė, kada gi (juokiasi). Žinoma, norėčiau, kad jis būtų šalia, bet kol kas jis dirba ir gyvena Australijoje, o ateityje planuoja dar pakeliauti ir įgyti patirties Amerikoje. Esame artimi ir bendraujame kasdien. Labai jo pasiilgstu. Tačiau filmai nesukuriami per naktį, o dabar mūsų įmonė dirba su itin svarbiais projektais, todėl jis turi ką veikti Australijoje.
Boydas (pašnekovės sūnus) dabar turi puikią merginą, kuri norėtų keliauti kartu su juo ir yra pasiryžusi vykti ten, kur bus jis. Jei atvirai, pasvajoju ir apie anūkus (juokiasi). Būtų taip puiku jei galėčiau džiaugtis savo anūkais Lietuvoje. Mano svajonė yra turėti juoko, laimės ir gyvybės pilnus namus, kur bėgiotų anūkai ir rinktųsi artimieji. Labai tikiuosi, kad taip ir bus.