„Tartle“ paroda – didžiausia privati lietuvių liaudies meno kolekcija, unikali XVI a. religinė tapyba ir šiuolaikinių menininkų kūriniai.
Parodos atidarymo svečiai – galerijoje:
Vieni jų sukurti menininkų, ilgus metus besimokiusių profesionalaus amato, kiti – savamokslių kaimo dievdirbių, kūrusių iš tikėjimo, savais būdais ir priemonėmis. Septintojoje „Tartle“ parodoje eksponuojama dalis didžiausios pasaulyje viešai prieinamos privačios lietuvių liaudies dailės kolekcijos, o greta jos – itin reti ankstyvieji bažnytinės dailės kūriniai, modernistų, lietuvių dailės klasikų ir jaunosios kartos menininkų darbai.
Parodos salėse kuratorės dr. Skaidrė Urbonienė ir Emilija Vanagaitė sudėliojo fragmentišką pasakojimą, kuriuo pristatomos svarbiausios lietuvių liaudies krikščioniškosios dailės ikonografinės temos: nuo universalių skausmą (Pieta, Rūpintojėlis, Jėzaus Nukryžiavimas), krikščioniškąją meilę bei viltį (Švč. Mergelė Marija Maloningoji), kovą prieš blogį (šv. Jurgis), atgailą (šv. Marija Magdalietė) išreiškiančių įvaizdžių iki lokalių, bet labai svarbių tautos religinei ir nacionalinei tapatybei atvaizdų (Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija, Šiluvos Švč. Mergelė Marija, šv. Kazimieras).
Parodos kuratorė menotyrininkė E. Vanagaitė išskiria parodoje esančią eksponatų įvairovę. „Ekspozicijoje žvilgsniais susitinkantys liaudies meno ir atitinkamų temų profesionaliosios dailės kūriniai nurodo į nors ir iš skirtingų intencijų sukurtas, tačiau aktualiomis išliekančias krikščioniškąsias temas, simbolius. Toks sugretinimas mums leidžia palyginti kaip tas pačias ikonografines temas perteikė savamoksliai liaudies meistrai ir kaip jas interpretavo ir vis dar interpretuoja profesionalūs dailininkai“, – kalba menotyrininkė.
Pavyzdžiui, liaudies dailės motyvai tokiems išeivijos dailininkams kaip Vytautui Ignui, Antanui Mončiui ar Pranui Domšaičiui padėjo išryškinti lietuvišką tapatybę. Sovietmečiu religine tema dailininkė Albina Makūnaitė, dailininkai Augustinas Savickas ir Leopoldas Surgailis kūrė „į stalčių“, darbų neeksponavo viešai, nes dažnai juose išreiškė ne tik savo religines nuostatas, bet ir tam tikrą pasipriešinimą sovietinei ideologijai. Tuo tarpu šiuolaikinių menininkų Kazimiero Brazdžiūno, Viltės Čepulytės, Jono Gasiūno, Emilio Benedikto Šepučio žvilgsnis į krikščioniškuosius simbolius daugialypis – vaizdas matomas ir kaip galimybė eksperimentuoti, įžvelgiamas ir jau per amžius susiformavęs simbolinis svoris, ir galimybė tuos įvaizdžius desakralizuoti savo drobėse.
Lankytojai gali pamatyti daugiau nei 150 kūrinių, parodos pagrindas – eksponatai iš gausios „Tartle“ kolekcijos, bet taip pat pasitelkiami darbai ir iš kitų privačių rinkinių. Keletą eksponatų parodai paskolino dr. Jaunius Gumbis, Ramutis Petniūnas, Skaidrė Urbonienė, Mindaugas Vanagas, aukciono namai „Ars Via“, MO muziejus, „The Rooster Gallery“. Paroda norima ne tik praskleisti šią privatumo užsklandą, bet ir pabrėžti nedingstantį menininkų norą kūryboje naudotis krikščioniškais atvaizdais bei kolekcininkų siekį turėti juos sau tarsi devocionalijas.