„Mano liga niekur nedingo, tik požiūris į ją pasikeitė. Jei lemta mirti nuo jos, vadinasi, taip ir bus, – tikino Erika. – Galiu verkti kasdien, kankinti save bei artimuosius, maldauti pagalbos ir įtikinėti aplinkinius. Juk sakiau, kad žemiau, nei esu, nėra, kur leistis. Tokia mano būsena tiesiog žudo mane. Tačiau, jei toliau būsiu savimi, pozityvumas ir gera energija gali pritraukti daugiau gerumo. Gal atsiras koks donoras, o gal žmonės vis dėlto pakankamai paaukos, kad galėtų atlikti operaciją. O gal koks kitas stebuklas įvyks. Kas žino, tiesiog tokia būsena yra daug artimesnė nei išmaldos prašymas ar verkšlenimas.“
Gydymas, galintis išgelbėti E. Santos gyvybę, kainuoja net trečdalį milijono JAV dolerių. Tuo metu, kai moteris paprašė savo artimųjų ir draugų ją finansiškai paremti, Erikai iki reikiamos sumos trūko apie 138 tūkst.
Deja, artimieji neišpildė sergančios moters prašymo, jų aukų vis dar nepakanka reikiamai operacijai, Erika stengiasi gyvenime įžvelgti tik pozityvias spalvas: „Pažadėjau sau, kad daugiau neverkšlensiu apie savo sveikatą, todėl tikiuosi stebuklo“.
Pastaruoju metu, stebint E. Santos akimirkas feisbuke, matyti daug daugiau pozityvių žinių nei praėjusių metų pabaigoje, dažnai nuotraukose moteris tiesiog švyti ir nė iš tolo neprimena tos, kuri dalijosi sunkiais išgyvenimais praėjusių metų lapkritį bei gruodį. Tačiau Erika, išgirdusi klausimą, ar gali lengviau atsipūsti ir pasidžiaugti geresne sveikata, atsakė, kad tiesiog suprato, jog kito kelio nėra – reikia džiaugtis šia akimirka.
Erika į savo draugus bei artimuosius kreipėsi ir vaizdo įrašais:
„Nepabėgau nuo procedūrų, ligoninių ir testų. Rutina liko, gal net daugiau visko vyksta, nes visaip bandau išvengti operacijos“, – kalbėjo E. Santos.
Tiesa, pastaruoju metu E. Santos gydymo įstaigų slenkstį dažnai mina ir dėl vaikų. „Tai vienas, tai kitas – neleidžia atsipūsti, – šyptelėjo pašnekovė. – Tai susiūti lūpą, tai pakaušį, tai antakį... Arba dėl kokio nors viruso pilvelyje, nes tokiu atveju vaikas neišlaiko skysčio savyje, o tai – didelė rizika. Be to, ligoninėje ir reikiamų vaistų duoda, ir lašelinę pastato, todėl galiu grįžti rami namo.“
E. Santos pasakojo, kad būdama šešių vaikų mama ir pati tapo kone slaugė: „Pilni stalčiai vaistų, raiščių termometrų, spaudimo aparatų“.
Nei dabar, nei anksčiau Erika nepanoro atskleisti, kokia liga ją tiesiog naikina. „Vienintelė priežastis, kodėl nesidalinu diagnoze, yra mano vaikai ir tėvai. Nenoriu jų traumuoti ir tuo labiau skaudinti, nes žinau, kad jie nusimins ir pergyvens. Mano vaikai jau nebe vaikai. Jie protingi maži žmogučiai, kurie internete viską detaliai sužinos, o matyti juos nuliūdusius man tikrai dabar nereikia“, – anksčiau yra kalbėjusi E. Santos.