Naujuosius Irane sutikęs V. Šuško: jie laikė pasus virš ugnies ir prašė pasilikti

Naujuosius metus šokėjas ir renginių organizatorius Vadimas Šuško sutiko neįprastai. Nusprendęs pabėgti iš Lietuvos, Naujųjų naktį jis atsidūrė Irane. „Esu aplankęs beveik visas Europos šalis. Antrą kartą į tą pačią šalį niekada nevažiuoju, nes pasaulis labai didelis. Keliauti į tolimuosius rytus ar kitą egzotišką kraštą nebuvo laiko“, - naujienų portalui DELFI apie apsisprendimo priežastis kalbėjo dešimt dienų Irane praleidęs šokėjas.

Važiavo paneigti stereotipų

Vyras pasakojo, kad yra girdėjęs daugybę skirtingų nuomonių ir gandų apie Iraną, todėl nusprendė viską išbandyti savo kailiu ir pažiūrėti, kodėl žmonės apie šį kraštą kalba tiek daug. „Esu girdėjęs, kad JAV piliečiams valdžia ten vykti nerekomenduoja. Esą ten grobiami ir įkaitais laikomi žmonės, reikalaujama išpirkos. Vienas bičiulis, kuris trejus metus keliavo aplink pasaulį dviračiu, turėjo visiškai kitokią nuomonę ir tikino, kad Irane gyvena patys draugiškiausi žmonės, o jų namų durys atviros visiems“, – sakė V. Šuško.

Pasako pašnekovo, sudėtingiausias momentas planuojant šią kelionę buvo vizos gavimas. Kelionių agentūros vizų netvarko, jei neperki viso kelionės paketo. Todėl jam teko pačiam vykti į artimiausią ambasadą Varšuvoje, nes buvo švenčių laikotarpis, o kurjeriai negalėjo garantuoti, kad visus dokumentus pavyks gauti laiku.

Pirmas įspūdis atvykus į Iraną, kad šalis yra tikrai labai didelė. Vien nuo oro uosto terminalo iki autobusų terminalo taksi jam teko važiuoti daugiau nei valandą.

Vadimas teigė, kad nei vienas stereotipas, nuvykus į Iraną, nepasitvirtino: „Pavyzdžiui, autobusas buvo VIP klasės, aš tokių autobusų dar nesu matęs. Buvau girdėjęs, kad nėra pas juos normalių kelių, bet iš tiesų jie turi puikiausias autostradas ir mokamus kelius“.

Anot vyro, chaosas gatvėse ir per kraštus besiveržiančios rytiečių emocijos vairuojant jį kiek nustebino. Pagrindinė eismo taisyklė – pypenti. Du pypenimai reiškia reikalavimą praleisti, mirktelėjimas šviesomis turi dar kitą reikšmę, o posūkio signalai naudojami itin retai. V. Šuško sako, kad jei reikia, iš dviejų eismo juostų jie gali padaryti netgi tris ar keturias.

Stebinantis iraniečių svetingumas

„Žmonės, kurie bent kiek kalba angliškai, eina prie tavęs ir kalbina. Bendravimas kelionės pabaigoje netgi pabodo. Jie nori kalbėtis su tavimi ir jiems įdomu viskas: iš kur atvažiavai, ką čia veiki, kodėl čia esi. Jie tikrai labai svetinga tauta“, – mentaliteto skirtumus pastebėjo Vadimas.

„Ir panelės pačios kalbindavo, tačiau labai nedrąsiai. Merginos su skaromis, bet didesniuose miestuose galvos apdangalai jau laisvesni. Labiau dėl vaizdo“, – apie liberalėjančias moterų teises Irane kalbėjo jis.

Turistams vaikštinėjant Ahvazaso mieste prie jų priėjo vaikinas ir pradėjo kalbėti apie valdžios daromą spaudimą šalies gyventojams – kad jie bijo būti suimti, yra nepatenkinti valdžia ir sankcijomis, o valstybė yra atskirta nuo pasaulio. Jis papasakojo savarankiškai išmokęs anglų kalbą ir išsitraukė N. Gogolio knygos vertimą į anglų kalbą. V. Šuško sako, kad pasitikėjimas prašalaičiu iš karto išaugo. Turistus jis įkalbėjo važiuoti ir apsistoti jo namuose.

„Kitą dieną jis mums suorganizavo vairuotoją ir dar užsakė muzikantą, kuris vaikščiojo su mumis ir grojo mieste“, – įspūdingas kelionės akimirkas prisiminė jis.

Pašnekovas sako, kad kartais būdavo sunku suvokti vietos gyventojų gerumo priežastis. „Galvodavau, kad jie tai daro iš kažkokių paskatų, bet surasti jų niekada nepavykdavo. Gal nori apiplėšti, gal pasinaudoti. Mūsų kultūrai tai labai neįprasta, o jie supranta, kad svečią turi priimti kuo geriau. Ir jei neturi pinigų ar priemonių, tai eisi pas kaimyną ir pasiskolinsi, kad tik svečias liktų patenkintas. Tai pajautėme 100 procentų. Vienas iš naujų pažįstamų net pakvietė į savo vestuves, kurios vyks ir Kanadoje, ir Irane.“

Dar vienas neįprastas incidentas įvyko po šalį keliaujant automobiliu su naujaisiais draugais – jie sustabdė šeichų automobilį, kad vaikinai galėtų nusifotografuoti ir susipažinti su šeichais.

Be to, ten egzistuoja turizmo policija ir joje, anot Vadimo, dirba pareigūnai, kurie šiek tiek kalba angliškai. Jie padeda turistams: pasako, kur eiti, jei apgavo irgi galima pasiskųsti jiems.

„Sukėlėme policijai įtarimų, kad galime būti JAV šnipai, todėl buvome pristatyti į nuovadą. Ten mus apklausė, kadangi nebespėjome į autobusą, tai užsakė mums vakarienę iš restorano ir viešbutį. Mes buvome sulaikyti, bet jie traktavo, kad tai vyksta dėl mūsų pačių saugumo“, – apie komiškas situacijas, nutikusias kelionės metu, kalbėjo Irane viešėjęs lietuvis. 

Naujųjų metų sutikimo šventė

Vadimas pasakojo, kad šie metai įsimins ilgam, nes tokio sutikimo vakarėlio dar neteko turėti niekada. „Šventinei vakarienei mums sužvejojo žuvies, užmušė keletą vištų ir moterys padarė vakarienę. Kadangi Naujųjų metų jie nešvenčia, viską darė tik dėl mūsų ir visa šventė vyko Lietuvos laiku“, – neįprastos šventės akimirkas prisiminė vyras. – Sėdėjome šnekučiavomės, papasakojome, kad pas mus būna fejerverkai. Jie ištraukė šautuvus ir davė mums šaudyti į orą. Šampano iššauti neteko, bet teko pašaudyti tikrais ginklais.“

Netrūko ir šaltesnių nervų žmonėms siaubą įvaryti galėjusių momentų „Užkūrę ugnį jie paėmė mūsų asmens dokumentus ir sakė, kad mes jiems labai patinkame ir sudegins mūsų pasus. O tada nebegalėsime grįžti namo“.

Pašnekovas primena, kad ten dabar yra tik 1393 metai, o kelias dienas ir naktis trunkanti Naujųjų puota yra keliama kovo pabaigoje.

Kainos, maistas ir grožio kultas

Anot pašnekovo, kainos Irane turistų tikrai negąsdina. Taksi paslaugos, lyginant su Lietuva, žymiai pigesnės. Pats brangiausias viešbutis, kuriame jam teko apsistoti, kainavo 300 dolerių nakčiai. Prabangi vakarienė restorane su dešimt padavėjų, šokinėjančių aplink, gyva muzika – apie 120 litų. O šilkinis kilimas gali kainuoti nuo 3 iki 10 tūkst. dolerių

Vadimas pastebi, kad maistas Irane labai natūralus ir ekologiškas, bet įmantrių patiekalų jie negamina. Viskas, anot jo, labai paprasta, bet skanu. Jis priduria, kad greitojo maisto kultūra neaplenkė ir konservatyvumu garsėjančios šalies. Nors tarptautinių greitojo maisto tinklų ten nėra. Kaip ir tarptinklinio ryšio ar tarptautinių bankinių pavedimų.

„Bendras šalies vaizdas toks, lyg būčiau grįžęs į 1990 metus Lietuvoje. Kur žmonės dar yra ne tokie užsidarę, paprastesni, neskubantys, mąstantys ne kaip užsidirbti daugiau pinigų, o draugiški ir atsipalaidavę. Jie nesuvaržyti skubėjimo ir civilizacijos, bėgimo pirmyn“, – sakė šokėjas.

Alkoholio draudimas šalyje labai griežtas, tačiau, kaip ir visur, nelegalių dalykų gauti įmanoma. Bet tada alkoholio kainos išauga penkis kartus.

„Klausėme, kokios nuobaudos gresia už alkoholio vartojimą. Juokaudami vietiniai atsakė, kad už vieną stikliuką gali gauti vieną kirtį rimbu. Kiek stikliukų išgersi, tiek kirčių ir gausi (juokiasi). Vienas iš mitų, kurį sugrioviau nuvažiavęs, kad jie tikrai neieško būdų svaigintis ir jokių medžio žievių, ir nieko panašaus nekramto. Rūkančių žmonių skaičius mažesnis nei pas mus, o kaljanas apskritai skirtas tik turistams“, – pasakojo Vadimas.

Įdomu, kad nosies kuprelę Irane kainuoja panaikinti 650 dolerių, ši operacija šalyje labai populiari. Tie, kurie neranda tam pinigų, tiesiog užsiklijuoja pleistrą ant nosies, neva operacija jiems jau atlikta. Anot V. Šuško, tai labai populiaru, ir netgi yra tapę mada.

Darbo užtenka visiems

Vyras pasakoja, kad tą darbą, kurį Lietuvoje atlieka vienas žmogus, Irane dirba trys ir daugiau. Todėl darbo vietų užtenka visiems. Pavyzdžiui, restorane vienas žmogus pasitinka svečią ir jį pasodina, kitas – aptarnauja, trečias – atneša sąskaita, ketvirtas – nuvalo stalą, o sumokėti reikia penktam žmogui, laukiančiam prie išėjimo. Tas pats pritaikoma ir autobusų stotyje. Vienas parduoda bilietą, antras – nuplėšia šaknelę, trečias – paima bagažą, ketvirtas parodo, kur sėsti, dar vienas atneša valgyti, o šeštas vairuoja autobusą. Kiekvienoje viešojo transporto stotelėje Teherane stovi po žmogų, kuris tikrina bilietus.

Vyras sako, kad jauni žmonės Irane neturi ką veikti, todėl pagrindinis jų užsiėmimas – važinėjimasis miestų gatvėmis ir kamščių darymas.

„Jei eini gatve su mergina ir jūs nesate susituokę, už tai gali būti nubaustas. Vakarėlių, klubų, kavinių nėra. Šokti ir gurkšnoti – draudžiama. Kino teatrai rodo tik iranietiškus filmus. Pasirinkimo tikrai mažai“, – jaunimo problemas vardijo V. Šuško.

Anot pašnekovo, į tokią kelionę važiuoti tikrai verta. Tai praplečia akiratį kur kas labiau nei gulėjimas prie baseino kur nors Egipte ar Turkijoje. Grįžęs iš kelionės vaikinas pasinėrė į darbus, nes šį savaitgalį laukia jo vadovaujamos šokių studijos „Dance time“ kalėdinis vakarėlis.

Kelionės akimirkos - nuotraukų galerijoje: