„Tokį pavyzdį man rodė mama. Ji dar tais laikais, kai prabangos prekės Lietuvoje buvo deficitas, jei įsigydavo kvepalus, kremą ar drabužį, pirkdavo vieną, bet kokybišką. Mane tėvai skatino būti išrankiai. Nepulti pirkti visko, neskatino vartotojiškumo, vaikystėje neturėjau per daug žaislų ar per daug drabužių, bet daiktai, kurie mane supo, buvo importiniai ir kokybiški“, – sako JAV gyvenanti atlikėja.
Kalbėdama apie įprotį pirkti brangiau, bet rečiau, Neringa užsimena apie spragą greitosios mados kūryboje. Ne paslaptis, kad už masiškai kuriamų drabužių, nedidelėmis kainomis parduodamų prekybos centruose, stovi skurdžiau gyvenančių valstybių fabrikų darbuotojai, priversti dirbti sunkiai, sudėtingomis sąlygomis ir už menkus atlyginimus.
Apie tai kasmet primena pavasarį minima Mados Revoliucijos diena. Ji skirta paminėti siuvimo fabriko Dakoje, Bangladeše tragedijos metines, kurios metu žuvo 1133 ir buvo sužeista virš 2500 tuo metu fabrike dirbusių žmonių.
„Nepalaikau išnaudojimo. Nepalaikau pigios darbo jėgos. Esu už tai, kad žmonės už savo sugebėjimus ir talentus būtų įvertinami taip, kaip nusipelnė. Ypač per koronaviruso pandemiją supratau, kiek nedaug man iš tikrųjų reikia, ir kiek per daug aš visko turiu.
Mano platformoje merginos išpildo savo svajones, atsiveria galimybės įsigyti daiktą už labai gerą kainą. Aš skatinu išrankumą. Tiesa pasakius pradėjusi pardavinėti savo nenešiojamus daiktus, nustojau pirkti. Dabar perku tik tai, dėl ko esu garantuota“, – sako instagrame paskyrą, kurioje pristato parduodamus savo drabužius, sukūrusi Neringa.
- Idėja parduoti savo nenešiojamus drabužius ir aksesuarus gimė karantino laikotarpiu ar kirbėjo ir anksčiau?
- Prieš kelerius metus susikūriau paskyrą „Vinted“, kur ėmiau pardavinėti savo nenešiojamus pirkinius. Na, o karantino metu supratau, kad mano spintoje – daug daiktų, kurie tikrai nėra man reikalingi. Los Andžele gyvenu vieno kambario bute, kur vietos talpinti nereikalingiems drabužiams neturiu.
Todėl nusprendžiau prasivalyti spintą ir praėjusių metų vasarą susikūriau asmeninės drabužinės paskyrą instagrame, kur reguliariai dalinuosi savo parduodamų drabužių ir aksesuarų nuotraukomis. Pastebiu, kad daug žymių moterų Lietuvoje pradėjo daryti tą patį.
- Ar buvo atvejų, kai tai atsipirko finansiškai?
- Tai niekada neatsiperka. Visus drabužius parduodu už pusę kainos arba mažiau. Juk tai dėvėti rūbai. Nebent kalbama apie rankines.
- Ar žmonės dabar noriai ieško pigiau parduodamų vardinių produktų?
- Merginos tikrai ieško gerų pasiūlymų. Tokioje interneto platybėje tikrai galima rasti daiktų su nuolaida. Netgi pasiturinčios moterys ieško nuolaidų. Aš asmeniškai taip pat labai nemėgstu permokėti. Baisiausias dalykas – sumokėti krūvą pinigų už drabužį ir po mėnesio pamatyti jį su 50 proc. nuolaida.
- Drabužis – savotiška investicija?
- Drabužiai tikrai nėra investicija. Netgi visiems gerai žinomos „Hermes“ rankinės nėra investicija, jei rankinė buvo nors kartą dėvėta. Prekiniai ženklai žaidžia žaidimus su pirkėjais. Sukuria deficito situaciją tam, kad galėtų kelti kainas.
Kol nebuvau perpardavinėjimo pasaulyje, nebuvau susidūrusi, galvojau, kad iš tokių daiktų galima uždirbti, tik todėl, kad juos be galo sunku gauti. Tai yra visiška netiesa. Uždirbti galima tik tada, kai tas daiktas yra visiškai naujas. Ir tai galioja tik „Hermes“.
Visi kiti prekiniai ženklai savo vertę laiko prasme, bet apie finansinę naudą nekalbėkime. Nes perparduodant dėvėtą daiktą geriausiu atveju gali tikėtis atgauti tik pusę to, ką sumokėjai.
- Įsigijus gerą daiktą, norisi jį kuo ilgiau išlaikyti kaip naują. Gal turite kažkokių drabužių priežiūros patarimų?
- Naudoju kokybiškus skalbiklius. Visuomet rekomenduoju vengti minkštiklių, nes jie ardo medvilnę. Taip pat svarbu rinktis geras chemines valyklas, o ryškius drabužius saugoti nuo spalvas blukinančios saulės.
- Galbūt bent paauglystėje ar studijų laikais vis dėlto yra tekę pasikliauti ir greitąja mada?
- Visada mieliau rinkausi klasiką. Kad ir kaip noriu būti madinga, stilinga, man nepavyksta. Visus stilingus rūbus po pusės metų tenka pardavinėti. Kartais stilingi daiktai tampa klasika. Kaip Bottega Veneta rankinės. Laukiau metus, kol pasibaigs mada, galiausiai nusipirkau ir tai tapo amžina klasika.
- Kokia suma drabužiui, rankinei ir batams jums atrodytų per didelė?
- Jokia suma nėra per didelė, jeigu ji pagal jūsų kišenę. Jeigu merginos perka „Chanel“ iš paskutinių pinigų – tai tikrai neprotinga. Visgi pirkti reikia pagal savo galimybes. Bet jei jau perkate – tai geriau jau nemirštančią klasiką.
- Galbūt kažkuriai drabužių ar aksesuarų kategorijai turite silpnybę ir negailite pinigų?
- Šiuo metu didžiausią dėmesį skiriu juvelyriniams dirbiniams. Drabužiai man - praeitas etapas. Jeigu norite, kad jūsų daiktai augintų vertę, investuokite į auksą ir brangakmenius.
- Ar jums kada yra tekę apsipirkti padėvėtų drabužių parduotuvėje?
- Žinoma, bet niekada ten nieko neradau. Aš tiesiog nemoku „kuistis“ ir tarp krūvos skudurų pamatyti perliukų, bet čia yra mano problema ir tai nereiškia, kad dėvėti daiktai yra blogai.
Aš ir pati pardavinėju savo dėvėtus daiktus. Man atrodo, kad pasaulyje ir taip turime be galo didelę taršos problemą. Manau, kad yra „kieta“ nupirkti nešiotą daiktą ir vėliau perleisti jį kažkam kitam. Būna, ir pati kartais nusiperku kokį daiktą iš draugės.