„Maniau, kad Fuerteventura yra toli nuo Afrikos, už kelių šimtų kilometrų. Tačiau ką tik sužinojau, kad sala yra mažiau nei už 100 kilometrų. Tai labai arti, galima sakyti, kad čia pat. Gerai, kad salą skiria vandenynas“, - džiaugėsi mergina.
Prieš atvykdama į seniausią Kanarų salą Monika prisipažino nesidomėjusi Ebolos virusu ir dėl jo nesijaudinusi. Nes Lietuva nuo jo židinio buvo per toli.
„Tačiau kaip jau bus, taip bus. Nėra ko bijoti. Antraip visą gyvenimą bijosi užkliūti už laipto ar akmens. Be to, vietiniai gyventojai atrodo kaip ir sveiki. Saloje tikrai niekas nekalba apie virusą. Bet kai socialiniame tinkle parašiau, kad keliauju į Afriką, visi pradėjo panikuoti, kad parvešiu Ebolą. Galvoju – pasiskaitykit, žmonės, pirmiausiai, kur iš tiesų yra Fuerteventura. Tai Ispanijos sala. Bet kad ji bus taip arti Afrikos, man pačiai buvo naujiena“, - prisipažino ji.
Tačiau M. Šalčiūtę labiau gąsdino ne Ebola, bet įkandęs uodas. „Neaišku, kur jis prieš tai buvo nutūpęs“, - svarstė mergina.
Fuerteventros oro uosto skrydžių kontrolės darbuotoja Oksana Liubočka užtikrino, kad dėl Ebolos viruso neverta jaudintis nei turistams, nei vietiniams gyventojams. Šiuo klausimu čia imtasi visų atsargumo priemonių.
„Ebolos viruso čia nėra ir nebus. Tiesioginių skrydžių iš Afrikos žemyno nėra. Automobiliu čia atvykti taip pat nėra galimybės. Tiek lėktuvai, atskrendantys į salą - netgi iš pačios Ispanijos, tiek laivai uostuose yra tikrinami pagal specialiai šiam atvejui paruoštą protokolą, - pasakojo Fuerteventuros oro uosto skrydžių kontrolės darbuotoja O. Liubočka. - Specialių saugos priemonių buvo imtasi iškart po to, kai tik pasklido žinia apie Ebolos virusą“.
Turistai saulėtoje saloje džiaugiasi atostogomis, saule, vandenynu ir apie virusą galvos nevargina. Juo labiau, kad vulkaninės kilmės sala savo kultūra ir gyventojų mentalitetu neprimena Afrikos.
Šiuo metu poilsiautojų skaičius Fuerteveturoje nesumažėjo. Atvirkščiai – artėjant žiemos sezonui netgi išaugo. Šaltuoju metų laiku čia labiausiai mėgsta atostogauti vokiečiai, anglai, italai, prancūzai.
Monika pastebi, kad vulkaninės kilmės Ispanijos sala nei kiek neprimena Afrikos. Tiek gyventojų mentalitetas, tiek kultūra yra europietiški.
„Per visas šias dienas čia mačiau tik porą juodaodžių. Salą pamėgo labai daug turistų iš Europos kraštų. Todėl vietiniai ispanai Kanarų saloje dažniausiai užsiima turizmu, žvejyba ir burlenčių sportu. Gidė pasakojo, kad pirmieji Fuerteventuros gyventojai vadinosi guanches, kurie, pasak vietinės legendos, buvo atlantai – aukšti mėlynakiai, nuskendusios Atlantidos gyventojai, - savo įspūdžiais dalinosi M. Šalčiūtė.
Fureteventuros sala nėra didelė. Jos ilgis - vos 100 kilometrų. Siauriausia salos vieta - per 30 kilometrų. Tačiau nedidelė sala yra turtinga nuostabiais kraštovaizdžiais.
Poilsiaudama pietinėje salos dalyje mergina nusprendė įsiamžinti dykynę primenančiose kopose. O bandydama sugauti vėjo nupūstą skrybėlaitę, Monika sugebėjo nubėgti taip toli, kad ją lydėjusi gidė pradėjo ieškoti dingusios gražuolės lietuvaitės.