– Pamenate, kaip prieš 40 metų jautėsi jaunas baltapūkis vaikinukas, vienoje scenoje traukiantis garsius šlagerius su tokiomis „Kopų balsų“ žvaigždėmis kaip Nelly Paltinienė ir Eugenijus Ivanauskas?
– Ar greita šlovė neišlepino jūsų?
– Visko buvo. Buvau ir dugne, ir ant bangos, ir vėl po vandeniu. Kai dirbau „Birutės“ restorane meno vadovu, mums taip pat sekėsi neblogai. Su 22 žmonėmis rengdavome aukšto lygio varjete programas, artistams kostiumus siųdavo Nacionaliniame operos ir baleto teatre, už pasirodymus mokėjo didžiulius pinigus, žmonių susidomėjimas buvo didžiulis – žiūrovai nuo pirmadienio ryto stovėdavo eilėje, kad tik patektų į pasirodymus, vyksiančius po savaitės.
– Neretai muzikantų pasaulyje šlovė neatsiejama nuo alkoholio, moterų, narkotikų... To jūsų gyvenime pavyko išvengti?
– Tai – didžiausios gyvenimo silpnybės. Bet ko nesu bandęs, tai narkotikų. Net paprastos žolelės nesu rūkęs. Man užtekdavo alkoholio ir moterų.
– Ir kaip sekėsi kovoti su šiomis silpnybėmis?
– Turbūt ir dainų žodžius pamirštate...
- Pastaruoju metu tikrai būna. Tačiau aš turiu pasiteisinimą – per tuos 40 metų netgi nesuskaičiuoju, kiek dainų turiu savo repertuare. Kartais, pasitaikydavo, ir dideliame koncerte pamiršdavau dainų žodžius. Tačiau niekada nepasimesdavau, improvizuodavau taip, kad net žiūrovai nesuprasdavo, kas nutiko.
– Viename interviu esate sakęs, kad sulaukiate daug žinučių iš moterų. Tačiau dauguma jų – tiesiog provokacijos. Ką turite omenyje taip sakydamas?
– O jūs pats moterims nerodote dėmesio?
– Esu jau brandaus amžiaus vyriškis. To, ką susikūriau gyvenime, pilnai užtenka. Pats nieko neieškau. Dainininkas, kurio klausosi keli šimtai moterų, niekada negali būti vienišas. Stengiuosi, kad visos jos būtų laimingos. Žinoma, su amžiumi sekasi vis sunkiau (juokiasi.)
– O man atrodo, kad metai jūsų visai nepakeitė. Kaip atrodėte prieš 20 metų, taip atrodote ir dabar. Gal naudojatės plastikos chirurgų paslaugomis?
– Jūs norite man pasakyti, kad gerai atrodau? Ką čia slėpsi, periodiškai kas porą metų darausi plastines operacijas, patempimus, nusiurbimus. Vienintelis dalykas, ko negali man padaryti net geriausi plastikos specialistai, tai atauginti plaukų. Bet pasižiūriu savo dvi anūkes ir su nostalgija pagalvoju: „Čia mano plaukai“. Turėjau ilgus šviesius garbanotus plaukus. Tačiau aš nesakau, kad jų pasiilgau. Man kur kas paprasčiau gyventi, kai ant galvos nėra plaukų. Dabar neturiu jokių problemų. Kartą per savaitę pasiimu plaukų kirpimo mašinėję, prieš veidrodį pats nusiskutu galvą. Jokių kirpyklų nereikia! Pasigirsiu - esu daug kartų girdėjęs iš priešingos lyties atstovių, kurios yra mačiusios mane jauną, kad dabar aš žymiai simpatiškesnis nei jaunystėje.
– Pavasarį minėsite savo 60-metį ir karjeros 40-metį. Rengiate įspūdingų koncertų šou. Tokius gali sau leisti ne kiekvienas Lietuvos atlikėjas...
– Jei skaičiuočiau nuo vaikystės, kai pradėjau lankyti muzikos mokyklą, tai pavasarį jau galima būtų švęsti ir karjeros 50-metį. Tačiau profesionali muzikanto karjera prasidėjo man grįžus iš armijos, kai mane pakvietė dainuoti „Kopų balsuose“.
Jubiliejaus proga rengiami koncertai bus išskirtiniai: Kauno simfoninis orkestras, Kauno bigbendas, ritmo grupė. Man didelis galvosūkis, kokius kūrinius tai progai atrinkti. Reikia sudėti pačias populiariausias, labiausiai žmonėms ir man patinkančias dainas. Kai sudarinėjau sąrašą, pamačiau, kad vieno koncerto metu visų jų tikrai nespėsiu atlikti.