Per rują Lelią laikęs atskirame kambaryje, toliau nuo Periko, pašnekovas ilgai neįtarė, kad jo augintinė, praminta balerina, ir šį pavasarį susilauks palikuonių.
Nerijus įtaria, kad daugiausiai prie mažylių gimimo prisidėjo jo namų tvarkytoja: „Prašiau jos, kad šuniukų nesuleistų, bet ji, matyt, Periko pagailėjo. O juos suleidusi, ilgai nenorėjo prisipažinti.“
Tik tada, kai Lelia galutinai prarado savo taliją, moteris šunų paslaptį atskleidė. Netrukus kalaitė atsivedė du sveikus mažylius.
„Ėjau miegoti. Užsidariau kambario duris, bet nuojauta atginė į virtuvę. Ten ir pamačiau, kad vienas šuniukas jau gimęs, o atkeliaujant antram ir pats dalyvavau“, – įspūdžiais dalijosi N.Juška.
Siūlė didelius pinigus
Kiek vyresnius nei mėnesio pinčeriukus N.Juška žadėjo dovanoti artimiausiems žmonėms: šokių partnerei ir giminaičiams.
„Labai daug kas norėjo Lelios ir Periko kleckiukų, siūlė didelius pinigus, bet aš noriu matyti, kaip jie augs. Noriu, kad būtų šalia. Kaip ir ankstesni jų palikuonys“, – į kalbas apie pardavimą nesileido šokėjas.
Kasdien šuniukai tampa vis savarankiškesni, judresni ir ėdresni. N.Juška juokavo, kad, sprendžiant pagal apetitą, mažieji šuneliai, matyt, panašės į savo tėtį Periką. „Jį vadinu siurbliu, nes ėda absoliučiai viską: pomidorą, morką, dešrą. Jis – mano rubuiliukas, o dama – priešingai. Išranki. Jai bet ko neįkiši. Tik skaniausių mėsytės kąsnelių nori“, – pasakojo pinčerių savininkas.
Iki šiol Perikas ir Lelia gyveno jo virtuvėje. Tačiau, gimus mažyliams, Lelia Periko į virtuvę neįsileidžia, todėl jis tenkinasi miegamąja vieta prie lauko durų. „Vargšas vyriškis, į kampą nugrūstas. Ne į gera ta tėvystė“, – juokais springo N.Juška.
Paklaustas, ką jam reiškia šuniukų draugija, Nerijus ilgai negalvojo: „Jie – mano vaikučiai, o jų atžalos man kaip anūkai.“
Gėdisi Periko
Į Operos ir baleto teatro salę fotografuoti šuniukus atvežęs N.Juška juokavo, kad būtų pats laikas pradėti juos mokyti baleto judesių. „Lelia – tikra balerina. Tik susidės savo kojytes, ir pradės visi draugai iš jos juoktis su manimi lygindami“, – pasakojo baleto artistas.
Fotosesijos akimirką pašnekovas įvardijo kaip ypatingą, kuriai galima padaryti ir išimčių. „Retai juos čia atsivedu. Nenoriu kankinti, nes, pradėjus man po salę lakstyti, jie lekia iš paskos staugdami“, – kalbėjo N.Juška.
Lelią jis įsigijo tada, kai draugai padovanojo Periką. Savo augintinę šokėjas apibūdino kaip kultūringą damą, su kuria negėda pasirodyti viešumoje. „Nors ji ir kultūringesnė, man arčiau širdies – Perikas. Bet vestis jį su savimi ne visada galiu: jis prie kiekvieno medžio ar stulpo koją kelia, nuo pavadėlio plėšiasi... Su juo man truputį gėda į viešumą eiti. Perikas – nenuorama, chuliganas“, – pripažįsta šeimininkas.
N.Juška mėgsta akimirkas, kai po dienos darbų automobiliu įvažiuoja į namų kiemą. Tada iš tolo pasigirsta šunų lojimas. „Matyt, jie galvoja: „Pagaliau sūnus palaidūnas namo pargrįžo“, – juokėsi Nerijus.