Mažylis gimė 2006-aisiais metais. Rimos sūnus išgyveno vos keturis mėnesius ir mirė taip pačiais metais nuo smegenų ligos, sukėlusios berniukui deguonies trūkumą. Vaikelis paskutinį atodūsį išleido namuose.
„Žinau, kad galiu likti nesuprasta“, – pokalbį su DELFI pradeda penkių vaikų mama.
„Mano sūnaus kapas buvo apvogtas bent penkis kartus. Tai dingo žvyras, tai gėlės, tai žvakės, tai didelės angelais puoštos žvakidės... Juk mano sūnelis miręs, jis jau nebepasiskųs“, – jautriai kalba pašnekovė.
Nepaisant vagysčių, Rimą labiausiai skaudina ne tai, o dar piktesni žmonės, kurie internete viešina jos apvogto sūnaus kapo nuotraukas, kuriose kapavietė įamžinta ką tik po suniokojimo. Rima lieja širdį, kad tokiu būdu pikti komentatoriai nori ją parodyti kaip blogą mamą – esą ji neprižiūri kapo.
„Palikite mano vaiką, mirusį vaiką ramybėje. Save laikotės žmonėmis? Tuomet ir elkitės žmoniškai, bet ne kaip kapų vandalai!“ – rėžė moteris.
„Nežinau, iš kur, bet žmonės traukia senas fotografijas, kur mano sūnaus kapas įamžintas po vagysčių. Praėjusį rudenį kapą radau be žvyro, likusį tik su apsaugine plėvele. Padėjau dvi gražias žvakutes – ir jos dingo. Padėjau dvi baltas gėles – dingo. Galiausiai pasodinau trispalves našlaites, bet dingo net ir jos. Tegul žmonės nemeluoja, kad sūnelio kapas apaugęs žolėmis, dabar jis ir vėl sutvarkytas, pasodintos naujos gėlės“, – DELFI tikina Rima.
Anot pašnekovės, žmonės taip išdrąsėjo, kad komentaruose jie purvą pila ne tik ant jos, bet ir vaikų.
„Sako, kad mano vaikelio kapas apipiltas žvyru, apaugęs, jog nepastačiau jam net paminklo... Tai bjauriausia, kas gali būti. Aišku, vagystė irgi yra labai baisu, bet man dar baisiau, kai žmonės rašo tai, ko jie net nematė ir nežino. Akivaizdu, kad yra žmonių, kurie nori mane apjuodinti, atrodo, kad mielai ir ant mano kapo pašoktų.
Žinote, kažkas tokių nesąmonių prisiskaito ir mano, kad tai tiesa. Man labai skauda širdį, kai tai liečia mano vaikus. Nesuvokiu, kaip tokie pikti žmonės gali gyventi Lietuvoje. Nejaugi visi tie nelaimingieji velniai sulenda pas mane ir kortom lošia?“, – svarsto ji.
Rima sako, kad yra girdėjusi, kaip žmonės skundžiasi ir kitų kapų suniokojimu, tačiau ji pastebi, jog jos sūnelio kapavietė jau tapo taikiniu.
„Žinoma, kad apvagia ne tik mano sūnaus kapą, ir kiti kenčia nuo vagių, bet mūsiškis niokojamas nuolat. Jis jau tapo taikiniu. Net pasodintas gėles išrauna – tai apie ką bekalbėti. Atrodo, kad šventa vieta, bet žmonėms nieko švento nebeliko“, – pasakoja daugiavaikė mama.
Pašnekovė neslepia, kad tokie išgyvenimai ir pikti žmonių komentarai, kuriuose minimas jos sūnaus kapas, privertė išlieti ne vieną ašarą.
„Vakar sėdėjau ir verkiau. Vaikai klausė, kas nutiko, nieko jiems nepasakojau, bet jie jau dideli, viską supranta. Tai jautriausia tema. Apie tai kalbėti man reikėjo labai daug jėgų. Tai aukščiausia žinomumo kaina, kokią tik galima sumokėti. Nemaniau, kad mūsų šalies žmonės tokie žiaurūs. Man nieko nereikia. Tik ramybės“, – atsiduso ji.