"Medžioju, bet nemėgstu tokios medžioklės, kai reikia budėti ir visą naktį laukti grobio. Patinka vaikščioti, ieškoti ir netyčia pastebėti gyvūną“, – pasakojo Arūnas.
Beje, medžioti galima ne bet ką, vienu metų laiku – vienus gyvūnus, kitu – kitus. „Šiuo metu beveik nieko negalima medžioti, tik plėšrūnus. Bet vilkų – negalima, – vardijo A. Petronis, dirbantis Mažeikių implantologijos klinikoje. – Galima medžioti lapes, usūrinius šunis, kiaunes.“
Tiesa, net ir sumedžiojus ne iš karto pasipila džiaugsmo šūksniai. Pavyzdžiui, jei ir pavyktų sumedžioti lapę, jos mėsos negalima valgyti. „Tai labai nešvarūs gyvūnai, platina daug ligų. Lapės mėsa nevalgoma, – kalbėjo Arūnas. – Tai lyg kenkėjo populiacijos reguliavimas.“ Vyras prisipažino, kad didžiausias jo grobis buvo šernas.
„Kiekvieną sumedžiotą gyvūną reikia vežti į specialias aikšteles, kur jie tiriami. Tik ištyrus ir sužinojus, kad gyvūnas sveikas, galima jį išdarinėti, supjaustyti gabalais ir vežtis namo“, – nusišypsojo A.Petronis.
Anot pašnekovo, mitas, kad žvėrieną reikia ilgai ir kantriai marinuoti. Tai tokia pat mėsa, kaip ir kitokia, tad ją skaniai paruošti nesunku.
Daug laiko miškuose praleidžiantis Arūnas teigė, kad jokie atradimai nebestebina, o dar dažniau ir nedžiugina. „Pirmais metais viskas įdomu, o paskui jau įprasta, – šyptelėjo gydytojas. – Tik šiukšlių labai daug.“
Medžioklė dėl tų ilgų pasivaikščiojimų ir žavi: „Labai patinka pats procesas, gamtos tyrinėjimas.“
Dažnai su kolegomis į medžioklę išsiruošiantis gydytojas savo namų nepuošia nei ragais, nei iškamšomis. „Nekolekcionuoju trofėjų“, – nusijuokė pašnekovas.
O pokalbio pabaigoje paklaustas, kodėl dirbdamas ramų darbą renkasi ir ramų laisvalaikį, Mažeikių implantologijos klinikoje dirbantis A.Petronis visa tai paneigė: „Odontologo darbas nėra ramus. Priešingai – labai įtemptas.“