Orientacijos neslepiantis D. Kolomyckis: po trejų metų homoseksualų santuokos Lietuvoje turėtų būti įteisintos

Neretai Lietuva vadinama pačia homofobiškiausia šalimi visoje Europos sąjungoje. Tačiau savo netradicinės seksualinės orientacijos neslepiantis aktorius Denisas Kolomyckis taip nemano. Šios savaitės „Pramogų tribūnos“ rubrikoje jaunosios kartos menininkas išreiškė savo nuomonę apie homoseksualų padėtį mūsų šalyje.

Aktorius trejus metus dirbo su Jonu Meku, Šarūnu Bartu. Filmavosi Jūratės Samulionytės filme „Laikinai“, Igno Miškinio - „Artimos šviesos“, Gabriele'o Salvatores juostoje su Johnu Malkovichium „Sibirietiškas auklėjimas“.

Romo Zabarausko filme „We will Riot“ („Streikas“) jaunosios kartos aktorius suvaidino homoseksualų herojų, kuriam teko bučiuotis su kitu vaikinu. Šis kino kūrėjas savo naujausioje juostoje „You Can't Escape Lithuania“ („Nuo Lietuvos nepabėgsi“) Denisui patikėjo suvaidinti jį patį - homoseksualų režisierių R. Zabarauską.

„Aš pats esu homoseksualus ir nebijau to garsiai pasakyti. Apie homofobiją mūsų šalyje esu kalbėjęs netgi tarptautinėje auditorijoje. Vienas straipsnis buvo publikuotas septyniomis kalbomis. Savo kalboje prieš porą metų dėsčiau, kad per ateinančius penkerius metus Lietuvoje gali būti įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos. Taigi, liko dar treji metai ir homoseksualų santuokos turėtų būti legalizuotos“, - pabrėžia D. Kolomyckis.

Aktorius Lietuvą mato kaip išsivysčiusią valstybę. „Nesame trečiojo pasaulio šalis. Daug kas skundžiasi, kad čia sunku gyventi homoseksualams. Tačiau Lietuvoje nėra lengva gyventi ir žmogui, dirbančiam prekybos centre ar gyvūnėlių parduotuvėje“, - įsitikinęs jis.

Homoseksualumo neslepiantis aktorius sako niekada nesulaukęs neigiamų nuomonių dėl savo orientacijos. Atvirkščiai, žmonės vaikiną visada labai palaikė. Jo šeima ir tėvai – taip pat.

„Viskas priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, vertybių apie žmogaus būtį ir esmę supratimo. Kiti žmonės, kurie atsiskleidžia, kenčia patyčias ir netgi smurtą. Ypatingai mokykloje, kur jauni žmonės gyvena uždaroje bendruomenėje. Moksleiviams rūpi, kaip tu esi apsirengęs. O kai tu atsiskleidi, garsiai pasakai, kaip jautiesi savo kūne, kad jauti simpatiją tos pačios lyties atstovui, būna dar sunkiau, - sako D. Kolomyckis, pabrėžiantis, kad homoseksualumas neatsirado XXI amžiuje.

Tai egzistavo visada, tik skirtingai buvo pateikiama. Lietuvoje apie tai drąsiau pradėta kalbėti tik paskutinį dešimtmetį. Aktorius pastebi, kad kai kurie žmonės galbūt savo nuomonę nutyli, bijo įžeisti.

„Tačiau tai – jų nuomonė. Kiekvienas iš mūsų turime savo nuomonę apie politiką, muziką ir religiją. Juk kažkam ir Sovietų sąjungoje buvo gyventi geriau. Viskas priklauso nuo žmogaus mentaliteto. Gyvenu Vilniaus senamiestyje ir diskriminacijos iš kitų asmenų niekada nesu patyręs. Vilnius yra labai tolerantiškas ir europietiškas miestas, propaguojantis tolerantiškas ir inteligentiškas vertybes. Tačiau Lietuva nėra tik Vilnius, kaip ir Prancūzija nėra tik Paryžius. Lietuvos miesteliuose ir kaimuose vis dar susiduriama su homofobijos ir netolerancijos problemomis“, - apgailestauja D. Kolomyckis.

Daugiau naujienų – „Facebooke“.