Delfi žiniomis nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.). Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tyrimas buvo pradėtas š. m. balandžio 3 d., įvertinus N. Jagelavičienės pareiškime nurodytą informaciją, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, išanalizavus visų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros duomenis ir kitas ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes, konstatuota, kad nustatytos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos ir neginčijamos išvados, kad nukentėjusiajai N. Jagelavičienei tyčiniais veiksmais būtų sukeltas fizinis, baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis, skausmas.
Tyrimo metu taip pat buvo vertinama, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, kuriame įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuojama, kad ir ši nusikalstama veika nebuvo padaryta.
Delfi anksčiau kreipėsi komentaro dėl šios situacijos į M. V., bet jis šia tema nepanoro kalbėti.
„Čia ne jūsų reikalas. Aš nesu viešas žmogus“, – sakė jis.
Delfi šaltinių teigimu, konfliktas tarp N. Jagelavičienės ir M. V. įvyko A. Jagelavičiūtės vaiko mokykloje, vienos ten vykusios šventės metu, kuomet močiutė atvyko pasimatyti su anūku ir buvo galimai užpulta M. V. Visai neseniai buvo pranešta ir apie kitą ieškinį – N. Jagelavičienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Kaip nurodoma, ieškovės N. Jagelavičienės ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo teismas gavo balandžio 18 dieną.
Neatskleidžiama, dėl kokios nuosavybės teisių pripažinimo moteris pateikė ieškinį.
Delfi primena, kad LNK televizijos laidoje „Bučiuoju. Rūta“ N. Jagelavičienė teigė, kad po jos dukros mirties praėjo labai nedaug laiko, vis dar sunku atsitiesti po skaudžios netekties.
„Jaučiuosi ne taip, kaip atrodau, nes kol kas praėjo labai nedaug laiko, todėl džiūgauti dar neturiu ko. Bet gyvenimas bėga, turiu pakankamai reikalų, kuriuos turiu spręsti ir negaliu atidėlioti. Psichologinė būklė pakankamai sudėtinga, nes puikiai suprantame, kad mylimą žmogų išleisti per vieną parą yra tiek nepaprasta, kad turbūt ir žodžių nėra pasakyti, kaip tai yra nepaprastai baisu“, – atvirai pasakojo N. Jagelavičienė.
Tiesa, nepaisant emocijų, anot jos, yra labai daug planų, susijusių su A. Jagelavičiūtės palikimu, neįgyvendintomis dukros idėjomis.
„<...> Planuoju padaryti tai, ko mano vaikas nesuspėjo. <...> Paskutinius du ar tris metus mes labai tampriai kartu gyvenome, ji nusipirko butą, aš prisidėjau ir darbais, ir finansais. Dabar visą turtą paveldi jos sūnus. Jis dar turi tėtį, kažkas bus vaiko globėjas. Prasidėjo sudėtingi etapai, bet aš ne apie tai.
Dėl jos visų pamąstymų, svarbių darbų, kuriuos dukra darė būdama šioje Žemėje, negalėčiau jų netęsti, nes tai būtų tiesiog skausminga ir tiems, kuriuos ji paliko. O paliko visus nebaigtus darbus, kurių iš jos buvo tikėtasi. Tai buvo labai rimta pagalba sergantiems, socialiai remtiniems žmonėms, ypatingai moterų krizių centrui, apie ką mes šiandien ir kalbame, moteris, kurios pasirenka kančią ir nelaimę su tuo vyru, kuris jos nevertas. Ji labai padėjo tam centrui, galvoju, kad turiu labai daug planų, galėčiau pratęsti visas dukros pradėtas veiklas. Įkūriau A. Jagelavičiūtės vardo fondą, artimiausiu metu pranešiu apie jo pradžią“, – kalbėjo N. Jagelavičienė.
Žinia apie vienos garsiausių Lietuvos moterų mirtį pasiekė gruodžio 28-ios rytą. Sausio 3-iąją per pietus Kaune artimieji, bičiuliai, kolegos į paskutinę kelionę išlydėjo Agnę Jagelavičiūtę. Netikėtai ir greitai mirusi 42-ejų moteris amžinojo poilsio atgulė gimtajame mieste Kaune, Karmėlavos kapinėse.