Juozas yra pirmasis lietuvių dizaineris, kurio darbus pristatė žurnalai „Vogue“, „L'Officiel“, „Elle“, „Harper's Bazaar“.
Dizaineris sukūrė proginius rūbus Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus žmonai Almai Adamkienei, Latvijos Respublikos Prezidentei Vairai Vykei-Freibergai, Danijos sosto įpėdinio Frederiko žmonai Mari, Jolantai Paulauskienei, Agnei Zuokienei.
Taip pat sukūrė rūbus Bjork, Kyrai Sedgwick, Naomei Watts, Nikolei Richie, Odrei Butvay-Gruss, Kirstai Bard, Svetlanai Griaznovai.
J. Statkevičius kostiumus kuria Lietuvos režisierių – Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Rimo Tumino, Andželikos Cholinos, Dalios Ibelhauptaitės, Oskaro Koršunovo – spektakliams. Taip pat bendradarbiavo su Versalio, Maskvos teatrais, Tel Avivo opera.
Šiais metais mados kūrėjas už savo nuveiktus darbus pretenduoja gauti Vyriausybės Kultūros ir meno premiją. Tai - jau ne pirmas kartas, kai garsus dizaineris siūlomas tokiam apdovanojimui.
Jis buvo vienu iš kandidatų gauti šią premiją ir 2011 metais.
Tiek 2010 metais, tiek pernai J. Statkevičius buvo siūlomas gauti Nacionalinę Kultūros ir meno premiją. Tačiau mados kūrėjas iki šiol yra be apdovanojimų.
Dizainerio atstovė Živilė Matačiūnaitė naujienų portalui DELFI sakė, kad jo darbus įvertina žmonės. Kodėl jis jau daug metų negauna Kultūros ir meno premijų - reikėtų klausti premijas skiriančios tarybos narių.
ir žiūrėti kolekcijų. Naujausia - jau čia pat, lapkričio 13 d.“
Ilgametis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkas Alfredas Bumblauskas naujienų portalui DELFI sakė, kad kandidatų nacionalinei premijai gauti yra labai daug.
„Daug tokių kūrėjų, kurie negauna premijos, nors daug metų pretenduoja. Kiekvienais metais būna apie penkiasdešimt pretendentų, o gauna tik šeši, - sakė A. Bumblauskas. - Tokių pastebimų kūrėjų pilna televizija. Pastebimumas nėra kriterijus. Jo darbai žinomi galbūt ne tokiu mastu, kokiu galėtų. Palyginkite jį su Virgilijumi Noreika ar Donatu Banioniu.“
A. Bumblauskas pastebi, kad J. Statkevičiui gauti Kultūros ir meno premiją trukdo ir tai, kad jis yra per daug priartėjęs prie populiariosios kultūros.
„Viskas priklauso nuo to, kaip ekspertai suvokia įnašą į nacionalinę kultūrą. Kiek pamenu, vienas iš argumentų vertinant vizualųjį meną buvo tas, kad mados kūrėjas buvo per daug arti populiariosios kultūros. Šio plano žmonės visada lieka šiek tiek šone“, - sakė ilgametis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkas.
Vienas iš komisijos narių, taip pat pastaruosius metus skirstęs Nacionalines kultūros ir meno premijas, poetas Donaldas Kajokas DELFI tikino, kad J. Statkevičiui realiausia gauti Vyriausybės premiją.
„Nacionalinei premijai gauti jam galbūt dar per anksti. Nebūtinai dėl amžiaus. Kalbant apie teatrą, jo darbai kol kas nėra tokie, kurie turi išliekamąją vertę. Tačiau, mano manymu, Vyriausybės premijai jis turėtų daug daugiau šansų. Nes Nacionalinei premijai gauti keliami patys aukščiausi kriterijai, - sakė D. Kajokas. - Skirstant Nacionalines premijas, susiduriama ir su kartų konfliktais. Yra kūrėjų, kurie premiją gauna už viso gyvenimo nuopelnus. Tokių būna ne vienas, todėl tenka kai kuriuos meno žmones apdovanoti kitais, ar netgi dar kitais metais. Daug diskusijų kyla ir su jaunais kūrėjais, kurie padaro kelių metų proveržį, bet galbūt po to nieko nesukuria. Komisijai vis dėlto labai sudėtinga, nes norisi ir jaunų nenuskriausti, ir vyresniesiems atiduotum tinkamą pagarbą.“