„Tokiomis akimirkomis supranti, kad svarbiausia – ne laimėjimai ar titulai. Martynas taip greitai auga. Kai žiūrėjau į jį, jaučiau, kaip daužosi mano širdis“, - mokslo metų pradžios šventę prisiminė dviejų vaikų tėvas.
Po nesėkmės V.Alekna suprato dar vieną dalyką: kiek iš tiesų kainuoja pasaulio čempionatų medaliai.
Nėra tokio vertės mato, kuris padėtų įsivaizduoti, kiek išgyvenimų, vienatvės valandų, savęs varžymo pareikalavo tituluočiausio šalies lengvaatlečio pergalės.
Nenori skųstis
V.Aleknos namuose neaptarinėjamas Pasaulio čempionatas Osakoje. Namiškiai žino, kaip V.Aleknai buvo svarbu laimėti aukso medalį. „Jis važiavo dar vieno čempiono titulo. Bet nieko, savo jis dar parodys“, - kalba žmona Kristina. Kaip ir kiekvieną rytą, ji Virgį išlydėjo į treniruotę.
Dukart olimpinis čempionas bėgioja Vingio parke. Jam vis dar maudžia koją, bet nebe taip, kaip Pasaulio čempionate. „Reikalai gerėja. Per 20 dienų sugebėsiu atsigauti. Varžybose Štutgarte turėčiau reabilituotis“, - sportininkas galvoja tik apie pergales.
Jam nepavyko iškovoti medalio, bet niekas negali atimti to, ką sukaupė per ilgus treniruočių metus. Tai supranta ir V.Alekna. Ir tas žinojimas jį verčia dar daugiau dirbti bei pamiršti kojos skausmą.
Virgilijus namuose nenori kalbėti apie kainą, kurią moka nesėkmę patyrę sportininkai. Geriau tai daryti čia, stadione. Šių dienų didvyriui anksčiau viską atpirkdavo titulai. Dabar jis žino, ką reiškia teisintis už tai, dėl ko kitiems atletams būtų plojama per petį.
„Prieš čempionatą negalėjau nei bėgti, nei šokti. Bet garsiai nenorėjau skųstis, toks jau esu, - prataria V.Alekna. – Įsivaizduokite, kaip jaučiasi žmogus, kuris netenka to, ką sukaupė per visus metus. Sunku.“
Kaip ir po nesėkmingo starto, taip ir dabar Virgilijus kalba be jokių emocijų. Savitvarda – išskirtinis jo būdo bruožas. „O kas lieka? – klausia V.Alekna. – Apmaudu, bet geriau žiūrėti į priekį. “
Pusę metų – vieni
Po treniruotės dukart olimpinis čempionas skuba namo. Su šeima jis stengiasi praleisti kiek įmanoma daugiau laiko. „Nenoriu jiems užkrauti savo problemų. Kai sunku, lieku vienas su savimi“, - atletas nusišypso, greitai jis pravers namų duris.
V.Alekna žino, kad pergalės - puikiausias atlyginimas žmonai Kristinai už jos vienatvę. Kasmet maždaug po pusmetį ji namuose nemato vyro.
„Vidutiniškai Virgio namuose nebūna po 5-6 mėnesius per metus. Kai kada sezonas būna dar intensyvesnis, tuomet vieni su Martynu ir Mykolu gyvename maždaug 7 mėnesius. Bet jo pergalės - mums pats geriausias atlyginimas“, - K.Aleknienė džiaugiasi, kad šiuo metu jos vyras treniruojasi Lietuvoje.
Išmoko nepavargti
„Namuose, būdamas su šeima, atsigaunu. Ačiū Dievui, sūnūs auga sveiki. Tik juos retokai matau. Grįžtu iš užsienio, pamatuoju, kiek sūnūs paaugę, ir vėl rengiuosi į kelionę“, - kalbėjo dukart pasaulio ir olimpinis čempionas V.Alekna.
Toks gyvenimo ritmas V.Alekną lydi jau daugelį metų. Dabar jis pripratęs, tačiau sportinės karjeros pradžioje pasitaikydavo įvairių minčių.
„Jaunystėje buvo visko - ir fizinio, ir psichologinio pervargimo. Pripratau, tapau profesionalas. Man nenuobodu. Atsipučiu dieną, ir to pakanka, kad vėl su naujomis jėgomis kibčiau į treniruoklius ar eičiau į stadioną“, - su jam įprasta vidine ramybe kalbėjo geriausias visų laikų Lietuvos disko metikas.
Legendinis santūrumas
Apie V.Aleknos savitvardą sklinda legendos. Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Aleksas Stanislovaitis nuolat pasakoja epizodą iš 2005 m. Helsinkyje (Suomija) vykusio pasaulio čempionato. Varžybų dalyviai gyveno Otaniemyje, studentų miestelyje.
Disko metimo varžybų išvakarėse angoliečiai vidurnaktį įjungė magnetofoną ir, palikę jį griaudžiantį visu garsu užrakintame kambaryje, kažkur išėjo. Emocingesnis atletas būtų tiesiog išstūmęs duris ir pats nutildęs muziką. O Virgilijus kantriai visuose aukštuose ieškojo budėtojo, kuris turėjo atsarginį raktą.
Žmona Kristina žino ir daugiau tokių istorijų. Virgilijus tik gūžteli: “Juk nepradėsi plūstis. Tai nieko nepakeistų. Kitoks niekada nebuvau.“
„Jis yra nekalbus, - pasakojo K.Aleknienė apie vyro charakterį. - Nebūna taip, kad mes įsileistume plepėti. Ne, Virgis yra santūrus vyras. Ir užsispyręs kaip ožys. Bet užtai kiek galėčiau išvardyti jo gerų savybių!“
Palydėjo į mokyklą
Kai į namus sugrįžta V.Alekna, šeimos gyvenimas tampa ne tik linksmesnis, bet ir gerokai disciplinuotesnis.
„Mūsų dienos grafikas tada labai aiškiai padalytas atkarpomis, - pasakojo K.Aleknienė, prieš keletą metų Vilniuje pradėjusi savo verslą. - Virgio režimas preciziškas: treniruotė-miegas, treniruotė-masažas. Tarpai - pavalgyti. Iš tiesų mes visi kartu būname tik tas kelias valandas, kai susirenkame vakarieniauti.“
„Virgis namuose daro viską, - sakė sportininko žmona, - Bet, aišku, tik tada, kai gali. Jis moka tvarkytis namuose ir apie namus, nušienauja veją. Labai skaniai iškepa bulvytes ir turėdamas laiko mus palepina.“
Vyresnysis sūnus dabar kasdien rengiasi pamokoms. Pirmoko vadovėlius pervertė ir tituluotasis sportininkas. Jis pažadėjo sūnui padėti parengti namų darbus.
Kada davė tokį pažadą? „Rugsėjo 1-ąją“, - prisimena V.Alekna. Martynas tądien atrodė be galo laimingas – visi jo bendraklasiai pažino į mokyklą sūnų atvedusį garsųjį tėvą.