Kaip atrodė šių metų gimtadienio scenarijus?
Svarbiausia, kad mane aplankė šeima iš Irano. Draugai suorganizavo staigmeną - vakarėlį gamtoje. Maniau, kad viskas praeis ramiai, bet nepraėjo. Nesu šventęs labai daug savo gimtadienių, aš išvis jų linkęs nešvęsti. Vaikystėje man gimtadienius rengdavo tėvai, vėliau - močiutė. Jie, o ne aš, ir prikviesdavo vaikų. Draugė yra porą kartų suorganizavusi mano gimtadienį man nežinant. Pats iniciatyvos nesiimu. Man ta diena svarbi, bet ne tiek, kad norėčiau surengti kažką grandioziško.
Panašu, aplinkiniams tavo šventė kur kas svarbesnė. Bet gal ilgainiui jie tave pamažu taip ir pripratins prie gimtadienių?
Žinoma, prie gero greitai pripranti. Blogai niekada tokiais atvejais nebūna. Tą dieną sulaukiu labai daug sveikinimų, skambučių, žinučių. Sveikinimų šleifas tęsiasi iki šios dienos. Man tai teikia labai daug malonumo ir džiaugsmo. Bet nesu tradicijų šalininkas, jų tiesiog nėra.
Prisidėję metai negąsdina?
Tokių dalykų, kaip po kiekvienų metų, žinote, rankos pradeda drebėti... (pasigirsta skardus juokas). Ne, nieko panašaus nėra. Viskas labai paprasta ir smagu.
Alanai, gal per 34-erius metus išmokai užsirišti kaklaraištį?
Va čia tai geras (juokiasi). Pagavote mane! Iki šiol nemoku užsirišti kaklaraiščio. Tokioje situacijoje mane gelbsti aplinkiniai. Jei būnu kažkokiame renginyje, garsiai šaukiu: „Kas moka užrišti kaklaraištį?" Iš karto atsiranda kas nors. Pats net bandęs nesu.
Tai gal įveikei kelnių kanto lyginimo tiesiąją? Ar ir čia vis dar naujokas?
Kelnių kanto nesu lyginęs visai. Yra valyklų, kurios tuo pasirūpina. Ir išplauna, ir išlygina, ir sutvarko. Nors marškinius kelis kartus esu lyginęs pats.
Gal gali pasigirti, kad pagaliau išmokai nevėluoti į susitikimus?
Jūs juokaujate? Jei paklaustumėte, koks nepunktualiausias pasaulio žmogus, aš jums atsakyčiau, kad tai - Alanas. Tai nepavaldu laikui (garsiai juokiasi).
Ir vėjavaikiškumas kartais laikui nepaklūsta, ar ne? Ši savybė tau pažįstama?
Ne, aš labai rūpestingas.
O iš ko paveldėjai savo skardų juoką?
Ką jau gavau iš savo tėvų, tą gavau. Visoje mūsų giminėje įprastas optimizmas ir sugebėjimas matyti daugiau gerų negu blogų dalykų.
Ar turi savo gyvenimo filosofiją? Sako, perkopus trisdešimt apie ją imama mąstyti...
Mano filosofija labai paprasta. Gal netgi visiems žinoma? Tik ne visi tai įgyvendina, ne visi sugeba džiaugtis gyvenimu ir gyventi taip, kad po to netektų gailėtis, daugiau galvoti apie dalykus, kuriuos turi ir kurių nori, o ne apie tai, ko neturi, ir ko nenori. Aplink mane daugiau tų, kurie myli aplinkinius ir save. Jei nemylėsi savęs, kaip gali pamilti kitą?
Manau, kad labai svarbu būti stipriam ir atsiriboti nuo blogos įtakos. Privalai žinoti, ko nori, kur eini, ko sieki. Niekas neturi tavęs valdyti. Svarbu žinoti savo kelią, kad kas neišjungtų šviesos. Turi šviesti pats. Būti pavyzdys kažkam.