Parduodamas namas buvo pastatytas 1991 metais, o jo plotas siekia net 303, 12 kv. m. Tiesa, šalia pagrindinio namo, kaip nurodo aruodas.lt, pastatytas ir kitas, kiek mažesnis namas. Jo plotas siekia beveik 84 kv. m. Dviejų namų kompleksas parduodamas su visais juose esančiais baldais ir įranga.
Stasio Povilaičio namas aptvertas tvora, visas sklypas apima 8,9 arus.
Puslapyje taip pat nurodoma, jog namas tinka ne tik šeimos gyvenimui, bet ir verslo vystymui. Tvirtinama, kad namas yra patrauklioje ir patogioje Palangos vietoje: vos keli šimtai metrų iki Baltijos jūros, Botanikos sodo.
Nurodyta ir Stasiui Povilaičiui priklausančio namo kaina – jį tikimąsi parduoti už 749 tūkst. eurų.
Nuotraukose galima matyti ne tik maestro ir jo žmonai priklausiusį statinį, bet ir S. Povilaičio a.a. mamos namą. Šiuos statinius savininkai tikisi parduoti vienam pirkėjui. Abu namai yra pritaikyti trumpalaikės nuomos verslui. Tiesa, nors S. Povilaičio ir jo žmonos namas – puikios būklės ir čia, anot brokerio, galima iš karto apsigyventi, mamos namą gali reikėti kiek paremontuoti.
„Yra ne tik du namai, bet ir puikus sklypas, garažas. Stasio žmona ir dukra nusprendė, kad metas pardavimui, kadangi čia būdavo teikiamos apgyvendinimo paslaugos, o Birutė (S. Povilaičio žmona, red.) jau garbiame amžiuje“, – kalbėjo nekilnojamojo turto brokeris Vidutis Šereika.
Parduoti šiuos du statinius nuspręsta prieš pat pirmąjį karantiną. Tačiau pandemijai sujaukus planus ir užkirtus kelius čia atvykti ne tik poilsiautojams, bet ir potencialiems pirkėjams, namas parduodamas šią vasarą.
„Kadangi jau keletą mėnesių galima iš kitų miestų atvykti į Palangą, pastaruoju metu žmonių susidomėjimo sulaukiame. Jeigu žmonės atvyksta nesusitarę, kol kas į vidų neleidžiame, kadangi iki šiol kambariai yra nuomojami. Na, o su suinteresuotais potencialiais pirkėjais tariamės iš anksto, kadangi apžiūrą reikia suderinti su savininke, parinkti tinkamą laiką“, – pasakojo brokeris.
„Žmonės, matyt, prieš tai apsiklausinėja kaimynų, tad man tenka jiems tik patvirtinti, kad namas – tikrai Stasio“, – paklaustas, ar žmonės žino, kad šiame name anksčiau gyveno pats S. Povilaitis, pasakojo V. Šereika.
Nuomininkai nustebdavo dėl žymaus šeimininko
Žiemą sostinėje, o vasarą Palangoje gyvendavęs atlikėjas dar 2013 metais „Delfi“ pasakojo apie savo gyvenimą pajūrio kurorte. Didelį namą turėjęs dainininkas, kaip ir dauguma kurorto gyventojų, nuomodavo jį poilsiautojams. Išvydę garsų namo šeimininką nuomininkai neretai pajuokaudavo, kad turbūt reikėtų papildomai primokėti už tokią galimybę apsistoti žvaigždės namuose.
S. Povilaitis pasakojo, kad jo namuose apsistoję žmonės kartais neįkyriai išreikšdavo norą artimiau pabendrauti su maestro ir pavakaroti kartu. „Tačiau aš vakarais dažniausiai būnu išvykęs koncertuoti. Be to, nepraktikuoju tokių dalykų. Nebent atvyksta pažįstamas kolega“, – yra sakęs jis.
Pas garsųjį erdvaus ir didelio namo Palangoje šeimininką apsistodavo ne tik tautiečiai, bet ir turistai iš svečių kraštų: „Danijos, Estijos, neduok Dieve, Italijos. Kodėl neduok Dieve italai? Panelės nuo ryto iki vakaro „šniūrais“ eina, makaronais aplipdo visą virtuvėlę. Jau „bardakas“ po jų viešnagės būna... Sakėme su žmona – viskas, pamatysime italus, sakysime: „No no no“. Nenorėčiau įžeisti kitos tautos, bet mano ir jų temperamentai, matyt, nesutampa.“
Iš tiesų, S. Povilaitis savo didžiuliam namui skyrė nemažai laiko.
„Šešerius metus stačiau jį savo rankomis, visomis įmanomomis valiutomis, kokios tik buvo: pradedant rubliais, meškiukais, zuikiukais, baigiant litais. Todėl kol pastačiau, viskas paseno. Likusius metus keičiau viską“, – prieš aštuonerius metus „Delfi“ pasakojo dainininkas.
Fizinio darbo nebijojęs žinomas vyras samdydavo ir darbininkus.
„Aš vinį į sieną moku įkalti. Ir mūriju. Juk statybose dirbau. Bet didelis specialistas nesu. Manau, kad visur turi dirbti savo amato profesionalai. Šito ilgą laiką savo žmonai negalėjau įrodyti. Nes jei imsiuosi, ką tvarkyti, tik sugadinsiu viską ir laiką sugaišiu. Bet to ilgus metus negalėjau įrodyti. Tik dabar jau ji susitaikė su mintimi, kad profesionalai geriau padaro“, – su šypsena dalijosi maestro.
Stasio Povilaičio biografijos faktai
S. Povilaitis gimė Kaune, 1947 metų sausio 15 dieną; 1954-1961 m. mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje, o specializuotoje muzikos mokykloje lankė smuiko ir obojaus pamokas, dainavo Kauno radiofono berniukų chore;
1961 m. išvyko į Palangą, kur baigė aštuonmetę mokyklą; Po aštuntos klasės S. Povilaitis mokslus tęsė vakarinėje mokykloje; 1962-1965 m. dirbo Palangos statybos valdininku;
1965-1976 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką; Prieš pat studijas jį pastebėjo kompozitorius Mikas Vaitkevičius, kuris pavietė dainuoti ansamblyje „Ritmas“;
1970 m. S. Povilaitis tapo LSSR filharmonijos ansamblio „Nemuno žiuburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu pradėjo keliauti po Sovietų Sąjungą;
1973 m. ansamblis „Nemuno žiburiai“ iširo, tad S. Povilaitis prisijungė prie netrukus milžiniško populiarumo sulaukusio ansamblio „Nerija“;
Nuo 1987 m. tapo koncertinės organizacijos „Tonas“ artistu ir pradėjo rengti autorines programas, su kuriomis koncertavo Lietuvoje bei užsienyje;
2010 m. žengė į televiziją, tapo muzikinės laidos „Šeimų dainos“ komisijos pirmininku; Per visą dainininko karjerą išleido 20 solinių albumų;
Nuo 1967 iki 2013 m. buvo pagerbtas dešimčia apdovanojimų. Tarp jų: Antano Šabaniausko premija, „Bravo“ premija už nuopelnus muzikai, DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas, Vyriausybės kultūros ir meno premija, medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ bei M.A.M.A. apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos muzikai;
2012 metais Stasys Povilaitis patyrė pirmąsias rimtesnes sveikatos problemas. Paskutinius trejus metus S. Povilaitis praleido daugiausia atsiribojęs nuo scenos. Paskutinis S. Povilaičio viešas pasirodymas – 2015 m. liepos 6 d., kai jis drauge su Algirdu Kaušpėdu bei kitais atliko tautišką giesmę ant Palangos tilto akcijoje „Tautiška giesmė aplink pasaulį“.
S. Povilaitis mirė 2015 m. spalio 6-osios ryte, vėliau buvo patvirtinta, kad mirties priežastis – plaučių vėžys, kuriuo dainininkas, įtariama, sirgo trejus metus.
Palangoje gyvenusio ir kūrusio Stasio Povilaičio atminimas buvo įamžintas ant Palangos koncertų salės esančio fasado.