Nors pačiame renginyje garsi scenos dainininkė nedalyvavo, jo akimirkas išvydo socialiniuose tinkluose. Būtent čia pasipylė ne viena ištrauka iš atlikėjų atliekamų kūrinių.
Štai instagrame M. Linkytės ir G. Vagelio pasirodymą pamačiusi scenos karalienė Dž. Butkutė ne juokais sutriko.
„Rimtai? Dainuojat gražiai. Tik aš turėjau apie tai žinoti. Nemanot?“ – klausė dainininkė.
Kaip žinoma, kūrinį „Nebenoriu laukt“ garsi moteris atlieka ne vieną dešimtmetį. Iš esmės tai tapo jos muzikinės veiklos vizitine kortele – daina atliekama visuose jos koncertuose.
Lietuviška kūrinio versija nėra registruota
Susisiekus su „Jaunas kaip Vilnius“ organizatoriais paaiškėjo, kad Lietuvos autorių teisių gynėjų asociacijai (LATGA) priklausančius Dž. Butkutės kūrinius iš tiesų buvo galima naudoti antradienį vykusiame renginyje.
„Licencinė sutartis su asociacija LATGA buvo sudaryta dar iki renginio. Vadovaujantis Autorių teisių įstatymu, kūrinių viešas atlikimas licencijuojamas kolektyviai, t. y. asociacija LATGA, taip organizatoriai užtikrina, kad visų renginiuose skambančių kūrinių autoriai gautų jiems priklausantį atlygį už jų kūrinių panaudojimą“, – pabrėžė „Go Vilnius“ Viešųjų ryšių projektų vadovė O. Malaškevičienė.
Vis dėlto renginyje atliktos Dž. Butkutės dainos „Nebenoriu laukt“ net nėra LATGA registre.
„Asociacijos LATGA duomenimis, lietuviška šio kūrinio versija (aranžuotė) nėra registruota asociacijoje“, – Delfi patikino „Go Vilnius“ Viešųjų ryšių projektų vadovė O. Malaškevičienė.
Anot organizatorių, originalios dainos autorystė priklauso buvusios moldavų ir rumunų vaikinų grupės „O-Zone“ nariui Dan Balanui.
Beje, „Go Vilnius“ Viešųjų ryšių projektų vadovė teigė, kad Dž. Butkutė buvo kviečiama dalyvauti šiame renginyje ir sudaryti dar vieną lietuvišką duetą. Tačiau šio pasiūlymo dainininkės komanda atsisakė.
Gavus kūrinio licenciją – keli svarbūs aspektai
Delfi susisiekė ir su licenciją festivalio organizatoriams išdavusia LATGA asociacija, patikinusia, kad nors Dan Balanas nėra asociacijos narys, jam atstovaujama Lietuvoje tarptautinių sutarčių pagrindu.
Pasak jų, yra keli aspektai, nurodantys, kada autoriaus kūrinio naudojimas yra teisėtas ir kada ne.
„Vadovaujantis LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 2 d., bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus tiesiogiai teisės aktuose numatytas išimtis). Tuo atveju, kai autoriai yra Asociacijos LATGA nariai, leidimai naudoti kūrinius tais būdais, kuriuos autorius yra pavedęs administruoti Asociacijai LATGA, turi būti gaunami per Asociaciją LATGA, tačiau yra tam tikrų kūrinių panaudojimo būdų, dėl kurių leidimus galima gauti tik tiesiogiai iš autorių.
Tuo atveju, kai Asociacijos LATGA autorių kūriniai yra viešai atliekami koncerto metu nepakeisti (atliekamos originalios kūrinio versijos), renginio organizatoriui pakanka gauti LATGA licenciją atlikti Asociacijos LATGA atstovaujamų autorių kūrinius konkretaus koncerto metu“, – sakė LATGA asociacijos atstovas.
Visgi asociacijos atstovai pobrėžė, kad norint adaptuoti, aranžuoti ar kitaip perdirbti kūrinį, turi būti atliekami visiškai kitokie veiksmai.
„Jie turi tokius veiksmus tiesiogiai suderinti su kūrinio autoriais ar teisių turėtojais, o renginio organizatorius turi bendrą pareigą kreiptis į Asociaciją LATGA dėl teisės viešai atlikti kūrinius konkretaus koncerto metu“, – Delfi komentavo LATGA asociacijos atstovas.
Elegijus Strasevičius: tai paties atlikėjo padorumo ir žmogiškumo klausimas
Dž. Butkutės prodiuseriu dirbančio jos vyro Elegijaus Strasevičiaus organizatorių sprendimas nestebina, mat atlikėja iš tiesų priklauso LATGA asociacijai. Visgi jis, kalbėdamas su Delfi, neslėpė apmaudo dėl koncerte atlikto kūrinio.
„Manau, čia paties atlikėjo, vadybos ar prodiuserio padorumo, žmogiškumo klausimas. Šiuo atveju niekas mūsų neklausė, ar galima, ar negalima“, – Delfi sakė E. Strasevičius.
Anot žinomo prodiuserio, jis kartais sulaukia užklausų iš atlikėjų dėl dainų atlikimo, aranžuočių ir įtraukimo į repertuarą. Tačiau šie atvejai, kai atliekama neatsiklausiant, dažnesni.
„Per kokią nors laidą, vaizdo įrašą pamatai, kad šie kūriniai naudojami. Kas nori, kaip nori. Čia labiau padorumo, o ne juridinis dalykas“, – akcentavo jis.