„Tai yra ir fizinių, ir psichologinių jėgų išbandymas. Lietuvą norėjome pažinti šiek tiek kitaip – pėsčiomis. Pastebėjau, kad važiuodamas automobiliu dažnai praleidžiu kažkokias įdomesnes stoteles ar kelius, kuriais einant gali sutikti tokius žmones, kurių važiuodamas automobiliu ar motociklu nepažinčiau“, – kalbėjo V. Baumila.
Praėjusiais metais Vaidas ėjo Šv. Jokūbo kelią, ispaniškai vadinamą Camino de Santiago. Tai kelias, vedantis į Santjago de Kompostelos miestą Ispanijoje. Tąkart nuėjęs tik pusę maršruto, likusį pasiliko šiai vasarai. Deja, pandemija dainininko planus kiek pakoregavo.
„Supratau, kad galima keliauti ir Lietuvoje. Be to, gimtinėje irgi atsirado atitikmuo – jungiantysis kelias nuo šiaurės Lietuvos iki pietinės dalies. Bet, kadangi man ši užduotis pasirodė nuobodoka pamaniau, kad įdomu buvo eiti iki jūros. Galvojau apie žygį nuo Vilniaus, tačiau, paskaičiavęs, kiek kelionei liko dienų, nusprendžiau kelionę pradėti nuo Kauno geležinkelio stoties“, – pasakojo dainininkas.
Atlikėjas leistis į kelionę prikalbino ir savo vadybininką Romą Michailovskį. Bičiuliai tiksliai savo kelionės neplanavo – nežinojo, kur atsibus kitą rytą. Tačiau turėjo aiškų tikslą: Kaunas – Nida.
Kelionės metu netrūko ne tik akiai patrauklių vaizdų, bet ir ekstremalumų. Vaidui ir Romui teko nakvoti laukinėje gamtoje, maudytis Nemune bei ieškoti būdų išsisukti iš sudėtingų didmiesčio gyventojui iššūkių.
„Eidami vienu rezervatu miško glūdumoje priėjome liniją, už kurios eiti draudžiama. Toje vietoje stovėjo ženklas, ant kurio buvo pažymėta: „Vyksta karinės pratybos“. Pasigilinę išsiaiškinome, kad ten kelti koją draudžiama, nes galima pakliūti į susišaudymą. Mums buvo pasakyta, kad kulkos gali mus kliudyti, o tada iš miško jau turbūt niekada nebeišeitume.
Tad ėjome aplink, pagal kuolelius, kol supratome, kad esame kažkur miško glūdumoje, o ir kuolelių jau nebesimato. Pagalvojome, kad pavojai apeiti ir išėjome sveiki. Tačiau kuo toliau – tuo gilesnė glūduma, džiunglės, kelio nėra. Bridome per miško paparčius, krūmokšnius ir gėlynus. O šūviai, kurie buvo girdėti ir prieš penkiolika minučių, vis artėjo ir artėjo.
Galų gale priėjome žvyrkelį, kuris, paaiškėjo, irgi aptvertas kuoliukais, nurodančiais, kad mes – vis dar karinio poligono teritorijoje. Supratome, kad apie dvi su puse valandos vaikščiojome pavojingoje zonoje ir vis artėjome prie šūvių“, – apie vieną ekstremaliausių kelionės situacijų pasakojo atlikėjas.
Kalbėdamas apie būtiniausius kelionei daiktus, Vaidas pažymėjo, kad keliautojo kuprinė neturėtų sverti daugiau nei 10-15 procentų kūno masės. Jo paties nešulys svėrė keliais kilogramais daugiau nei rekomenduotina – apie 13 kilogramų.
„Kai nežinai kur nakvosi, būtiniausi daiktai yra: palapinė, čiužinys, miegmaišis, kojinės pasikeitimui ir gera avalynė, kurią reikėtų išbandyti parduotuvėse, besispecializuojančiose į žygius. Aš pats turėjau dvi poras batų, kuriuos nuolat keisdavau, nes vienuose mano kojos tindavo.
Kadangi nežinojome ne tik, kur nakvosime, bet ir kur valgysime, turėjome dar ir maisto davinių, dujų balionėlį ir mažą kelioninę viryklėlę, kuria taip pat pasinaudojome. Ir, aišku, prireikė priemonių nuo lietaus bei vabzdžių, nes erkės, uodai, o ypač sparvos kanda labai skaudžiai“, – patirtimi dalijosi V. Baumila.
Taip pat žinomas atlikėjas pabrėžė, kad svarbu ne tik maršrutas ar daiktai, bet ir kompanija.
„Geriausia keliauti vienam arba su tuo žmogumi, kuris tavęs neužknis. Arba tu jo neužknisi. Svarbu, kad kompanionas tikrai mėgtų tai daryti ir kad tai nevirstų lipimu per save arba bandymu pasirodyti prieš kitusi“, – sakė dainininkas.
Vaidas pasidžiaugė kelyje sutikęs nemažai malonių žmonių, siūlydavusių šiltą nakvynę, pietus ar puodelį arbatos. Ne vienas siūlėsi ir pavežti, tačiau keliautojai buvo rimtai nusiteikę į Nidą pakliūti savomis kojomis.
„Smagu būdavo, kai žmonės padėkodavo už tai, kad mudu rodome pavyzdį, kaip reikia keliauti per Lietuvą – neaplenkti kaimelių ar dvarelių, labai svarbių čionykščiams žmonėms“, – sakė pašnekovas.
Romas ir Vaidas į kelionę išsiruošė įpusėjus rugpjūčiui, kai šalį kepino karščiausia saulė. Tad su sunkumais keliautojai susidūrė Ir dėl karščio bei nuovargio.
„Jeigu Romas nesupyks... Jam tai buvo pirmoji kelionė, tad skaudėjo visur. Ir skaudėjo labai – net gėrė nuskausminamuosius. O vieną dieną jis sustojo ir sako: „Viskas, aš daugiau jau neisiu“. Tad mums vienas kitam reikėjo ir suteikti psichologinės motyvacijos, – pasakojo pašnekovas. Tos dešimt dienų buvo beprotiškai karštos. 29 laipsniai, skysčių netekimas... tikrai kartais atrodė, kad nukrisi ir nebeatsikelsi. Ypatingai sunkus periodas buvo, kai nuo Pagėgių iki Šilutės ėjome 41 kilometrą. Tai buvo tikrai nuobodus kelias“, – savo pasakojimą tęsė Vaidas.
Pašnekovas prasitarė, kad, jeigu pandemijos situacija nepablogės, jo planuose – šitaip pakeliauti Slovakijoje, aukštaisiais ir žemaisiais Tatrų kalnais. Na, o Lietuvoje jis svarsto eiti minėtu Šv. Jokūbo keliu.
Į kelionę jis sakė mielai pasikviesiantis savo širdies draugę, modelį, Brigitą Margenytę. „Ji taip pat mėgsta fizinius užsiėmimus, daug sportuoja ir net šiuo metu yra sporto stovykloje“, – kalbėjo Vaidas.
Paklaustas, ar išleidžiant savo antrąją pusę į tokią kelionę gali iškilti pavojų santykiams, Vaidas nusijuokė: „Nežinau, ar po 40 kilometrų ėjimo kažkas gali nutikti... Aišku, čia priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir jo požiūrio į santykius. O aš pats esu už laisvę“.