Apie savo išbandymus M. Bertulis prakalbo portalui „Delfi“ ir savo socialiniuose tinkluose. Žinomas keliautojas neslėpė, kad kelionė Australijoje su širdies drauge yra tikras išbandymas, tačiau, panašu, judviejų porai tai – tik dar vienas smagus nuotykis.
„Outback – ne juokas“.
Tokių ir panašių frazių girdėjome, kai pasakydavome, jog planuojame su savo mėlynu autobusiuku skrosti išilgai Australijos dykumą, kuri dar kitaip vadinama Outback.
Tokiu pačiu pavadinimu yra sukurtas ir siaubo filmas apie porelę, kuri kaip ir mes nusprendė leistis į tokia pačią avantiūrą. Jiems kelyje sugedo GPS, ko pasekoje – pasimetė. Kadangi tai Outback, kitų mašinų čia susitikti tikėtis neverta. Eismas labai neintensyvus. Degalines kartais skiria 400–500 km. Atstumai milžiniški.
Filme, kuris paremtas tikrais įvykiais, porelė bando eiti ant kalno, kad suprastų kur randasi, tačiau saulė greitai nusileidžia, baigiasi vandens atsargos, merginai įkanda skorpionas, mašinos akumuliatorius išsikrauna ir viskas baigiasi tragiškai.
Ir žinot ką? Mes šį filmą pažiūrėjom naktį, o jau kitą dieną atrodo patys tapom panašaus siužeto herojais.
Keliavom itin nepopuliariu vieškeliu (per visą dieną prasilenkėm su 1–2 mašinom) ir privažiavom kliūtį – milžinišką balą, atrodo išdygusią iš niekur. Pervažiuoti tiesiai – misija neįmanoma, nes tik 50 proc. iš mūsų turimų ratų varomi. Bandėm daryti gražią apylanką ir apgauti gamtą. Deja, gamta apgavo mus.
Įklimpom be galimybės atklimpti. Dar bandėm atkasinėti, kišti lentas po ratais, iškrauti sunkiausius daiktus, bet žopa. Abu apsišūdinę, apsimolinavę iki ausų. Aš kadangi labai myliu savo raudonus kedukus, tai sugalvojau basom visą šitą procesą atlikinėt. Rezultatas – 20–30 pašinų kojose nuo kažkokių sausų dykumos žolių.
Džiaugiuosi, jog keliauju su mergina, kuri užaugo kaime, o ne su kokia Laima Paksaite-Stumbriene, nes nebuvo nei vieno garsaus nusiskundimo dėl susidariusios situacijos. Net, berods, nenusikeikė. Nors nežinia, ar kažkur aplink mus nesisukioja kokia ponia gyvatėlė ar ponas skorpionas.
Supratom, jog patiems atsikasti nepavyks, tai prisėdom laukti. Kadangi padėtis tragikomiška, pradėjau alaus butelius atkimšinėti – jeigu jau laukti, tai bent linksmai. Vandens, maisto turim, iš bėdos išgyventume keletą dienų čia.
Jau bešaunant „Coronos“ kamštelį, žiūriu tolimoje atrieda kažkas. Nuo įstrigimo nepraėjo nė dvi valandos. Sustoja linksmai nusiteikęs vyriškis su šeima:
„Do you need help?“, – vos tramdydamas juoką klusteli.
„No, thanks, we’re good“, – atšaunu ir laikau pirštus sukryžiavęs, kad supras sarkazmą.
„Okay, so good luck“, – jau praplūsta juokas.
Pasirodo sustojęs vyriškis yra vokietis, kurio senelis lietuvis! Šitoje kelionėje lietuviškos šaknys mus gelbėja jau ne pirmą kartą.
Patys šiaip ne taip peršoka tą balą ir galiausiai ištraukia mus, nors jau buvau per palydovinį ryšį pranešęs Australijos policijai, apie ištikusią nelaimę.
Outback tikrai ne juokas. Gerai, kad viskas gerai baigėsi“, – savo patirtimi Australijoje dalijosi M. Bertulis.
Manto Bertulio ir Ugnės Zavistauskaitės kelionės Australijoje akimirkos – galerijoje:
