„Kažkokiame filme esu girdėjusi frazę – romantiškiausia meilė yra neišsipildžiusi meilė. Tikriausiai tiesa, nes mano meilės istorija – išties romantiška. Iš begalinės, neišmatuojamos, taip stipriai išjaustos, garsiu juoku nuspalvintos ir sakyčiau – net labai kovingos meilės radijui, priėmiau labai sudėtingą ir tikrai ne per vieną naktį gimusį sprendimą – po 14 metų atsisveikinu su mylimiausiu pasaulyje darbu.
Milijonas istorijų, iš kurių būtų galima statyti kelių sezonų serialą, rašyti knygas, o po 50 metų, net ir absoliučiai pasikeitus kartoms, humoro jausmui ir mums gal jau gyvenant kosmose, vis tiek būtų galima juoktis iki ašarų.
Net ir po 50 metų būtų galima skaityti paskaitas apie tai, kaip būti komanda, kaip kurti ir gyventi tuo, kas, atrodo, yra tik kažkur ore sklandantys žodžiai. Tačiau tai niekada nebuvo vien tik žodžiai, mūsų klausę žmonės – ne eiliniai klausytojai, kolegos – ne tik ofise kasdien sutinkami veidai. Ir tie Spaudos rūmai niekada nebuvo tik dar vienas sovietinis pastatas. Tai buvo kur kas daugiau, stipriau ir geriausia, kas galėjo nutikti jaunai mergaitei iš Pakruojo. Kuri taip mylėjo radiją, jog vieną dieną pati tapo radijo banga. Praėjo beveik 14 metų. Ir tik dėl to, kad labai myliu ZIP FM, noriu išsinešti šį jausmą kartu su savimi, būtent tokį, su kokiu ir atėjau pačią pirmą dieną. O eterį prisiminti kaip savo saugią zoną, iš kurios – be jokių skandalų, nesutarimų ar kažkokių paslėptų minčių – tiesiog pasitraukiu. Kodėl? Noriu pažiūrėti, kas yra už studijos sienų.
Todėl vasario 14-ąją, labai simbolinę meilės dieną, kviečiu visus išgirsti paskutinę mūsų su Orijumi laidą. Dėl tos pačios didelės meilės – radiją paliekame kartu. Įsijunk. Mums tai labai svarbu. Pažadam – bus jautru“, – tikino Simona.
Instagrame ta pačia tematika prabilo ir Orijus, teigdamas, kad tai – eros pabaiga.
„Tie, kas mane gerai pažįsta, žino, kad darbas man yra žymiai daugiau nei tik darbas. Visą savo laiką ir meilę skiriu tam, ką darau. Daugiau nei devynis metus daug tos meilės ir dar daugiau savo kalbų atidaviau kasdieniams radijo šou. Iš pradžių 5 metus kėliausi labai anksti ryte ir vesdavau rytinę laidą. Tada ir atsirado mano naujas gyvenimo ritmas – keltis 5.50 val. ryte, tą darau ir dabar. Po to, 4 metus dirbau su savo gera drauge, darbo radijuje profesore Simona. Dirbti su ja – geriausia, kas gali nutikti Zipe. Ačiū, Sima už viską!
Kasdien 16 val. susitikdavome ZIP FM eteryje aptarti svarbiausių dienos reikalų, pristatyti pasaulio naujovių ir pasijuokti su gera muzika. Ir man dabar labai sunku suvokti, kas nutiks šį penktadienį. Visa tai baigsis. Aš esu labai dėkingas savo vadovams, esu dėkingas Simonai, kad tiek laiko jie visi mane pakentė ir toleravo amžinas keliones, amžinus išvažiavimus, lėkimus kažkur pas kažką. Dirbti 5 darbus man nėra sunku, aš juos dievinu. Bet juos visus suderinti – kartais, net ir labai norint neįmanoma. Labai vilkinau ir nenorėjau šito sprendimo priimti, bet puikiai suprantu, kad privalau. Viskas, po 9 metų kasdieniame, tiesioginiame radijo eteryje – šito nuostabaus jausmo ir darbo mano gyvenime neliks. Keliauti po pasaulį ir tuo pačiu ištisus metus, kasdien būti radijuje – per sunku.
Aš labai labai tikiuosi ir labai noriu, kad radijas iš gyvenimo nedingtų. Kas ten žino, jeigu ne kasdien, tai gal bent kartą per savaitę grįšiu. Kažkur, kažkaip, kažkada. Šita žiniasklaidos rūšis turi daug žavesio, daug privalumų ir žinau, kad daug klausytojų. Linkėjimai visiems, kurie kasdien klausė, skambino ir su mumis draugavo.
Šį penktadienį, per meilės dieną, įsijunkite ZIP FM 16 val. ir būkite su mumis kartu per paskutinę laidą. Ir hmmm, dar nežinau, kaip išgyvensiu kasdien nematydamas Simonos. Neatsikratys manimi taip lengvai, aš kažką sugalvosiu. Simona iš radijo eterio traukiasi net po 14 metų. Kaip mes juokaujame: kai ji pradėjo vesti laidas – dabartiniai septintokai dar nebuvo gimę“, – rašė jis.