Vos tik pradėjęs dirbti „Batų namuose“, B. Maslauskas mintyse ėmė gvildenti idėją – o kas, jeigu klientai savo įsigyjamam apavui galėtų patys išsirinkti spalvą, raštą ar dar labiau jį suasmeninti? Tuomet, kaip pasakojo dabartinis įmonės vadovas, inovacijos naujovę, 3D batų individualizavimo galimybę, siūlė tik sportinių batelių „Nike“ gamintojas. Tačiau net ir šiam gigantui tokį sudėtingą projektą neilgai trukus teko nutraukti. Vis tiktai svajonės šeima iš rankų nepaleido.
„Ši idėja apie penkerius metus sukosi mintyse. Anksčiau tai atrodė nepasiekiama, nes kai pirmą kartą pabandėme pasidomėti, kiek kainuotų tokia įranga, sužinojome, kad kaina būtų didesnė, nei tuometinė mūsų metinė apyvarta. Reikėjo juodo darbo, atsidavimo ir pagaliau mes ten, kur norėjome būti.
Pradžioje siūlysime 22 batų modelius, iš kurių kiekvieną klientas galės apipavidalinti savaip. Nuo šiol žmonės galės pasirinkti spalvą, odos raštą, raištelių, siūlų spalvas, kulno ar pado formą. Klientas per kelias minutes pats galės susidėlioti savo svajonių batus už tokią pačią kainą, kokią siūlome įprastai. Kiek vėliau turėsime ir inicialų, vardų graviravimo galimybę. Dar vėliau bus galima savaip pakeisti ir padų spalvą“, – „Delfi“ pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad užsakymą klientas galės pateikti tiek salone, tiek internetu.
Keli vyriškų batų ženklai šią paslaugą pirkėjams jau siūlo. Tačiau modelių gausa bei galimybe damoms kurti savo svajonių avalynę, Maslauskai gali pasidžiaugti pirmieji. „Galime sakyti, kad esame vieni pirmųjų pasaulyje“, – „Delfi“ sakė Benas.
Tai nėra vienintelis pokytis Maslauskų versle – nebelieka pavadinimo „Batų namai“. Ekstravagancija ir šiuolaikiškumas padiktavo skambesnį „Mas Lau“ pavadinimą, kuris išsišifruoja nesunkiai, tai – pirmieji du šeimos pavardės skiemenys.
„Manome, kad žodžių derinys „Batų namai“ iki galo neatspindi to, ką mes darome, mūsų produktų drąsos. Tad nusprendėme šiek tiek atsinaujinti. Seniai to norėjome, tik mintys niekaip nesusigulėjo. Svarstėme ir apie galimybę perkelti verslą į užsienį. Bet, kadangi karantino laikotarpiu turėjome daugiau laisvesnio laiko, pagaliau pavyko tiksliai susidėlioti, ko norime“, – „Delfi“ pasakojo Benas.
Nors per karantiną, kaip patikino pašnekovas, turtų nesusikrovė, Maslauskų verslas nenukentėjo. Vyras sako pastebėjęs, kad lietuviai vis noriau perka tautiečių produkciją ir taip vieni kitiems gelbsti.
„Aišku, šiuo laikotarpiu reikėjo aiškiau argumentuoti žmonėms, kodėl jie turėtų pirkti. Nes tikrai žmonės sakydavo, esą, kam jiems reikalingi batai, jeigu nei šventės vyksta, nei puoštis išeinant pasivaikščioti yra noro, kadangi vis tiek su mažai kuo prasilenksi. Bet galiu pasakyti, kad ir kaip vienu ar kitu klausimu mūsų visuomenė atrodytų susiskaldžiusi, lietuviai palaiko tautiečių verslus.
Kiek tenka pasikalbėti su kitų prekinių ženklų atstovais, pagaliau lietuviai įsisuko į savą produktą ir pastebėjo, kad nėra tokio ypatingo kainų skirtumo, lyginant su užsieniu, tačiau kokybė visada užtikrinta, o ir aptarnavimas asmeniškesnis. Be to, daiktas nuperkamas su istorija, žinant, kas jį pagamino ir kur reikėtų kreiptis, jeigu kažkas negerai. Tad tikrai negalime skųstis. Aišku, milžiniško pelno neuždirbome, tačiau išsilaikome pakankamai gerai – darbuotojams 20 proc. pakėlėme atlyginimus”, – pasidžiaugė Benas.
Po Ž. Maslausko mirties ištikimiausi klientai sunerimo, kad šeimos neištiktų verslo griūtis – juk nebeliko pagrindinės grandies. Tačiau Benas pasakoja, kad kūrybinių įgūdžių iš jo tėčio pasisėmusi žmona tvarkosi ne ką prasčiau. Beje, Gintarė taip pat padarė įtakos vėlyvajai Žano kūrybai.
„Kadangi kiekvienas dizaineris turi savo braižą, avalynės dizainas kažkiek, žinoma, keitėsi. Beje, kai tėtis dar buvo gyvas, jiedu su Gintare jau dirbdavo pasikeisdami – dvejus metus žmona iš jo mokėsi, o vienerius jie, vienas kitą pakeisdami, net spėjo kartu padirbėti. Kartu išleido dvi kolekcijas.
Žanas visada buvo gana grubaus dizaino šalininkas, o dirbant su Gintare jo stilius pradėjo švelnėti. Tuo tarpu Gintarė iš jo pasiėmė grubumo ir elegancijos. Man atrodo, kad mes kaskart vis tobulėjame, kiekviena kolekcija – vis kitokia. Aišku, kad tėčio trūksta. Tačiau negaliu pasakyti, kad dabar versle kažkas būtų blogai. Klientai jau priprato, kad dizainerė yra Gintarė, o nebe Žanas ir ši mintis jau susigulėjo.
Kai netekome Žano, daug kas bijojo, kad mūsų neliks, bet kol Gintarė turi idėjų, tol mums viskas gerai. Aišku, manome, kad po kelerių metų arba dar anksčiau ieškosime jai pagalbos. Tokioje agresyvioje plėtroje jai vienai gali būti sudėtinga susitvarkyti. Vis dėlto kas pusę metų sukurti 20 naujų gerų modelių yra tikrai juodas darbas.
Tačiau mes nepasiduodame. Jau iš pat pradžių žinojome, kad bus gerai, nes visada randame išeitį iš visų situacijų. Visada, jeigu tiki tuo, ką darai, idėjos automatiškai išsipildo. Didžiuotis savimi tikrai nėra laiko ir man nereikia pripažinimo, kad kažką padariau geriau nei tėtis. Mes esame šeima, visi vienodai stengiamės ir dirbame. Kiekvieno mūsų indėlis yra labai svarbus. Ir be manęs, ir be Gintarės, ir be mano mamos nebūtų tam tikrų pasiekimų. Kažkuri dalis sugriūtų. Mes visi susiję, persipynę ir augimas – mūsų visų nuopelnas“, – patikino Benas.