„Po daug metų sutikau fotografą Ričardą Grigą, kuris prisiminė ir parodė fotografijas iš 1989 m.“ – socialiniuose tinkluose pasidalijo šiuo metu populiarus dainininkas.
Pasirodo, kad archyviniai kadrai buvo daryti kuriant filmą apie moterų gyvenimą kalėjime, pavadinimu „Mylimoji iš raudono namo“.
„Radži sėdi labai jau susirūpinęs kažko. Įdomu ko?! Gal šukas kas nors paėmė ir neatsiklausė“, – šiandien juokauja jau 34-erių dainininkas.
Delfi susisiekus su Radži, šis sutiko kiek plačiau pasidalinti apie nematytas fotografijas ir pirmuosius savo gyvenimo metus.
„Aš pats šias nuotraukas pamačiau pirmąkart. Tuo metu moterų kalėjime buvo filmuojamas filmas ir liko šios nuotraukos. Aš pats jų nemačiau ilgus metus. Bet su fotografu R. Grigu kartą susitikome ir jis man jas parodė. Aš nustebau, paklausiau, iš kur tos nuotraukos, o jis man papasakojo, kaip jos gimė. Žinau, kad tame filme yra nufilmuota ir mano biologinė mama. Man pasirodė tai įdomu, todėl pasidalinau“, – pasakojo dainininkas.
Pasiteiravus, kokie jausmai apėmė pamačius save tokį mažą, Radži neslėpė, kad jam buvo netikėta.
„Vienoje nuotraukoje, kur su kepure, aš tikrai save atpažįstu, bet kitose atrodo, kad ten nesu aš. Bet fotografas patikino, kad visose jose esu tikrai aš. Keista save tokį matyti. Keista, bet įdomu“, – sakė jis.
„Dainų dainelės“ laureatas šio gyvenimo tarpsnio ryškiai neatsimena, mažai yra išlikę ir aplinkinių pasakojimų.
„Sunkiai atsimenu. Atrodo, kad viskas kaip per rūką. Ką pamenu, tai koridorius, kuriais mus vesdavo. Daugiau detalių nepamenu. Viskas kaip migloje. Man buvo labai mažai metų. Suaugusieji gal ir pasakodavo kažką daugiau, bet praėjo tiek daug laiko, kažkaip neužfiksavau, todėl mano atmintyje nedaug kas išlikę. Iš pasakojimų žinau, kad mano mama daug laiko praleisdavo karceryje, todėl aš nemažai laiko praleisdavau su pareigūnais, prižiūrėtojais“, – dalijosi dainininkas.
Žvelgiant į šias nuotraukas susimąstyta, kiek daug nuo to laiko pasikeitė. Su tuo sutinka ir pats Radži, kuris šiandien jaučiasi mylimas ir reikalingas.
„Man tikrai pasisekė. Aš tikrai negaliu skųstis. Šiandien yra viskas gerai, man nieko netrūksta. Esu amžinai dėkingas savo globėjai Vidai, kurią jau vadinu savo mama. Taip pat jaučiu padėką gerbėjams, dėl kurių jaučiuosi reikalingas. Suprantu, kad turėjau tokį gyvenimo etapą, bet yra, kaip yra. Tačiau matydamas, kur esu šiandien, tikrai negaliu skųstis. Mane pamilo Lietuvos publika ir esu nuoširdžiai dėkingas, kad mane priėmė iš pat pirmojo karto. Ką čia ir pasakysi. Kiekvienas iš mūsų turime savo vaikystę, savo istoriją. Mano gyvenimas, mano pradžia buvo tokia ir nieko nepadarysi. Bet man viskas grįžo su kaupu, tad nuoskaudų neturiu. Aš ir biologinei mamai, ir tėčiui atleidau. Gal dėl to aš ir gyvenu ramybėje, kadangi nieko dėl to nekaltinu“, – atviravo pašnekovas.
Realybės šou „Kelias į žvaigždes 2“ išgarsėjęs Radži su kitais to paties likimo vaikais itin artimai nebendrauja, per daugelį metų ryšiai atitrūko, ne vienas laimės išvyko ieškoti ir į užsienį. Visgi kai kuriuos iš jų Radži maloniai paseka socialiniuose tinkluose ir džiaugiasi jų laime.
„Yra tų žmonių, bet jau labai daug laiko praėję. Visi išsibarstė. Kas liko čia, kas į užsienį išvažiavo. Mes visi nesame baigę jokių didelių mokslų, neturėjome tam sąlygų. Man vėl šioje vietoje pasisekė, kitiems gal ne taip. Jaučiau, kad mane sėkmė lydi nuo pat pirmų gyvenimo metų, nepaisant to, kur gimiau ir augau. Kiti žmonės ieškojo geresnio gyvenimo, dažnas išvažiavo svetur, sekė, kur geresnis darbas. Visi kažkaip sukosi, o ką daryti. Bet, kiek žinau, visi juda į priekį.
Bendrauju su tokiu Nerijumi, už kurį labai džiaugiuosi. Jo likimas buvo dar sunkesnis, tai turėjo jis globėjų, tai neturėjo. Tikrai buvo sunku. O šiandien dirba administratoriumi viename geriausių Londono restoranų ir puikiai uždirba, turi butą. Džiaugiuosi. Matyt, tai priklauso ir nuo paties žmogaus, jo charakterio, užsispyrimo ir to, ko jis nori iš gyvenimo. Nieko nebus, jei tu tikėsiesi, kad visą gyvenimą tau kažkas viską atneš ant lėkštutės, taip nebūna. Reikia pačiam kurti gyvenimą“, – Delfi pasakojo Radži.
