Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atvertė baudžiamąją bylą, kurioje L. Velička kaltinamas vengimu išlaikyti vaiką iš pirmosios santuokos. Baudžiamosios bylos, kurioje L. Veličkai kaltinimus pateikė Vilniaus apylinkės prokuratūra, teisėja Danutė Mickevičienė negalėjo pradėti nagrinėti – L. Veličkai nepavyko įteikti šaukimo.
„Prieš posėdį su juo pavyko susisiekti, jis pranešė, jog yra užsienyje“, – proceso dalyviams pranešė teisėja.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai L. Velička nustojo savo pirmajai sutuoktinei kas mėnesį mokėti teismo priteistus alimentus.
„Iš pradžių jis mokėjo, bet paskui nustojo – tik žada ir žada, bet tuo ir viskas baigiasi“, – sakė pirmoji L. Veličkos žmona. Ją prokurorai yra pripažinę nukentėjusiąja.
Moteris teigė, kad skyrybų metu buvęs sutuoktinis sutiko vaikui mokėti alimentus, tačiau šios pareigos nevykdo net 8 metus.
„Žinau, kad jis turi pinigų, štai ir dabar yra išvykęs į užsienį, tai jam svarbiau, nei vaiko prioritetai“, – po posėdžio žurnalistams sakė buvusi L. Veličkos žmona.
Ji taip ir negalėjo pasakyti, kodėl buvęs sutuoktinis nesirūpina savo sūnumi: „Aš jam niekada nedraudžiu bendrauti, kai tik nori, gali su juo susitikti“.
Moteris sakė, kad ilgą laiką nesulaukusi alimentų nutarė kreiptis pagalbos į teisėsaugą. „Juk vaiką reikia pamaitinti, kiek dabar viskas kainuoja“, – sakė ji.
Baudžiamajame kodekse atsakomybė už vaiko neišlaikymą yra taikoma tiems, kurie sąmoningai, būdami darbingi ar turėdami kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.
Netinkamas tokios tėvų pareigos kaip išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimas vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą jie privalo tai daryti.
Pagal teismų praktiką nėra nusikaltimo, kai asmuo, iš kurio priteisti alimentai savo vaikui išlaikyti, šios pareigos nevykdo dėl pateisinamų priežasčių – nedirba dėl ligos, mokymosi, bedarbystės, ilgalaikės nelaimės, esant sunkiai finansinei padėčiai šeimoje, t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų priežasčių.
Teismai taip pat yra išaiškinę, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Baudžiamoji byla dėl alimentų nesumokėjimo vaikui teisme – ne vieninteliai nemalonumai. Prieš kelis mėnesius teismas yra paskelbęs, kad anksčiau bendrovei „Kailiniai Lt“ vadovavęs verslininkas privalės atlyginti visus įmonei padarytus nuostolius.
Civilinę bylą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad L. Velička dabar jau bankrutuojančiai bendrovei privalės sumokėti daugiau kaip 344 tūkst. litų žalos atlyginimą. Be to, iš verslininko teismas valstybei priteisė daugiau kaip 7 tūkst. Lt žyminio mokesčio bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Nemalonumų dėl kailinių verslo turi ir L. Veličkos motina N. Veličkienė – prieš metus teismas yra paskelbęs, kad nėra pagrindo atnaujinti jau išnagrinėtos bylos, kuria ji Šveicarijos bei Prancūzijos bendrovėms įpareigota sumokėti 6 mln. JAV dolerių skolą.
N. Veličkienė prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje įsiteisėjusiu sprendimu teismas iš N. Veličkienės ir jos bendrovės solidariai „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ yra priteisęs 445 tūkst. JAV dolerių skolos bei 76 tūkst. JAV dolerių – palūkanų. Kol bus padengtas įsiskolinimas, bus skaičiuojamos 6 proc. metinės palūkanos.
Tuo pačiu sprendimu kompanijai „MAYER&CIE AG“ teismas priteisė 4 mln. 778 tūkst. JAV dolerių skolos bei 600 tūkst. JAV dolerių palūkanų.