„Mieli bičiuliai, šią naktį netekome Ilonos“, – jautriai savo įrašą socialiniuose tinkluose pradėjo kolegos.
„Visiems, kas VšĮ „SOS gyvūnų“ vadovę pažinojo asmeniškai, ji buvo tiesiog Ilona, Ilonytė. Mažas narsus karys, keliolika metų kovojęs gyvūnų globos fronte, nepaisant rūpesčių, nusivylimų, sunkumų, kuriuos čia tenka patirti, o pastaraisiais metais – dar ir sunkios ligos sukeltų skausmų.
Ilona visados svajojo organizuoti pagalbą gyvūnams, dar kai dauguma mūsų net nežinojo, kad yra tokia problema, jog ji tokio masto... „SOS gyvūnai“ be jos nebūtų atsiradę. Dirbti teko didžiuliais krūviais, į direktorės pareigas įėjo ir kasdienis valymas, ir skambučių atsakinėjimas kone visą parą. Kai prieglaudos infrastruktūra dar buvo minimali, šaltomis žiemomis ji likdavo nakvoti vagonėlyje ant sofutės, apgulta globotinukų, nes bijojo, kad neužgestų krosnelės arba neįvyktų gaisras. Ji priėmė į prieglaudą, į savo namų globą daugybę katinėlių ir šunų, kuriuos kiti išvadintų neperspektyviais: šlubų, senų, aklų... Daugeliui mūsų „SOS kiemelis“ tapdavo paskutine priebėga, bet niekas taip nesidžiaugdavo, kaip Ilona, kai toks senukas rasdavo tikrus namus. Ir niekas taip nesielvartaudavo, kai jie išeidavo iš gyvenimo. Ji prisirišdavo prie visų, vadino globotinius savais vaikais: „Na, vaikai, kaip gyvenat?“. O jie šokinėja aplinkui, vos nenugriaudami, džiaugiasi.
Mums be galo trūks Ilonos. Jos trūks ir Lietuvos gyvūnų globos sričiai. Visų labiausiai jos trūks jos šeimai, vaikams. Nikai, Ieva, laikykitės.
Negalime pakviesti atsisveikinti su Ilona Reklaityte, bet kviečiame bent namuose uždegti po žvakelę. Kai žinosime, pranešime, kokiose kapinėse ji atguls.
Ilona tikėjo, kad mirtimi viskas nesibaigia. Vaivorykštės šalyje ją tikrai pasitiks, nes meilė niekados neišnyksta be pėdsakų“, – šiltai apie organizacijos įkūrėją atsiliepiama „SOS gyvūnai“ įraše.
Po jautriu globos organizacijos įrašu pasipylė Iloną pažinojusiųjų komentarai. Visi iki vieno tvirtino, kad tai skaudi netektis gyvūnų globos bendruomenei. Savo šiltus žodžius išskirtinei gyvūnų mylėtojai skyrė ir žinomi žmonės, tarp kurių – televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė, aktorė Aušra Štukytė, cirko artistė Agnė Zobovienė bei kt.
Pastaruoju metu I. Reklaitytė kovojo su pasikartojančia onkologine liga.
Užuojautą šeimai bei artimiesiems reiškia ir kiti Iloną pažinojusieji. Socialiniuose tinkluose ne vienas moters draugas lieja širdgėlą ir dalijasi jautriais prisiminimais.
Širdį virpinančiu įrašu pasidalijo ir buvęs I. Reklaitytės vyras Andrius Mezencevas.
„Norėjau paprašyti jūsų pasimelsti. Ji buvo labai ryškus asmuo. Bet kokie nesutarimai, kivirčai ir panašiai – tik lukštai. Visa tai galima perbraukti vienu kartu ir pamiršti kaip blogą sapną. Pagrindinis dalykas išliks – gėris, kurį ji atnešė į šį pasaulį. Tai yra labai labai daug.
Nufilmavau šį vaizdo įrašą prieš penkerius metus, kai Ilona gelbėjo dar vieną nurašytą ir, atrodė, beviltišką gyvūną. Ir tuo pačiu mes ją gelbėjome nuo viduje tykančių onkologijos nagų.
Tada gydytojai per daug netikėjo, kad ketvirtame etape įmanomi stebuklai. Tačiau stebuklas įvyko – dar penkeri gyvenimo metai, kuriuose buvo jos mylima saulė, draugų šypsenos ir šimtai išgelbėtų keturkojų. Ji atidavė save jiems tiesiog nesavanaudiškai. Kada nors jie būtinai susitiks ir bus dėkingi už suteiktą naują viltį.
Pasaulis tave myli“, – rašė vienas iš Ilonos artimųjų.
I. Reklaitytė per savo gyvenimą padėjo begalei apleistų, užmirštų gyvūnų. Dažnai būdavo gelbėjimo operacijų centre, kai keturkojai atsidurdavo ant mirties slenksčio ar būdavo laikomi šokiruojančiomis sąlygomis.
Ilgametę moters meilę, globą bei atsidavimą gyvūnams iliustruoja ir jos nuotraukos. Kone kiekvienoje ji pozuodavo su keturkojais.
Ilonai amžinai dėkingi liks ir keturkojų šeimininkai, kurie jos dėka įgijo po geriausią draugą.
VšĮ „SOS gyvūnai“ yra viena didžiausių ir lengviausiai Lietuvoje atpažįstamų gyvūnų globos organizacijų. I. Reklaitytė su bendraminčiais ją įkūrė 2008-aisiais metais.