DELFI portalui R. Anusauskas sakė, jog gimtadienį švęs artimų draugų rate - Ignalinos rajone, kaimiškoje rąstų trobelėje. „Būsiu visiškoje gamtos apsuptyje. Galbūt pasivažinėsime su rogėmis, išsimaudysime pirtelėje“, - žadėjo vyras.

Vykdamas į gamtą R. Anusauskas visada su savimi pasiima fotoaparatą, kuriuo įamžina sutiktus žvėris ir paukščius. Vėliau nuotraukos sugula į knygas arba eksponuojamos parodose. Fotomenininkas jau penkerius metus kuria ir dokumentinį filmą apie laukinę Lietuvos gamtą. „Esu nufilmavęs apie kelis šimtus valandų medžiagos. Didžiausią dalį sudaro šalies paukščiai. Šalyje beveik nėra paukščio, kurio nebūtų užfiksavęs R. Anusausko objektyvas.

„Iš 380 rūšių aš nufotografavau 360. Ir iš taip arti, kad matosi paukščio blakstienos ir antakiai“, - pasakoja jis.

Dokumentinį filmą R. Anusauskas kuria vienas. Tačiau prieš penkerius metus naudota technika, o kartu ir su ja užfiksuoti vaizdai, nebeatitinka norimos kokybės. Todėl daug scenų teko perfilmuoti iš naujo.

„Bet dėl to bėdų neturėjau. Beveik mintinai žinau visas vietas ir urvus, kur gyvena bebrai, kur laksto vilkai, lapės ir briedžiai. Per tiek metų išnaršiau visas šalies girias ir miškus, - juokiasi fotomenininkas, iki šių metų pabaigos planuojantis išleisti dokumentinio filmo DVD. O šį mėnesį vyksiančioje Knygų mugėje ruošiasi pristatyti ne tik savo knygas, bet ir filmo ištraukas.

Viename interviu R. Anusauskas užsiminė, kad fotografija kurį laiką buvo užgožusi kitą jo aistrą - muziką. Galbūt asmeninės gyvenimo permainos įnešė permainų ir kūrybinėje veikloje?

„Man labai trūksta muzikinio bendravimo su dukra Evelina. Nes visą laiką aš ją mokiau dainuoti. Todėl tam, kad užauginti dar vieną Eveliną Lietuvai, pradėjau prodiusuoti talentingą 5 metų mergaitę Lėją. Pažiūrėsim, kaip mums seksis, bet darbai jau vyksta. Po metų galbūt pristatysime ją viešumoje“, - išduoda R. Anusauskas, savo dukrai Evelinai Anusauskaitei parašęs daugiau nei pusšimtį dainų.
Ričardas Anusauskas su dukra Evelina

Skyrybas su žmona Jurga išgyvenęs ir naują gyvenimo etapą pradedantis vyras neslepia, kad emociniai išgyvenimai duoda stimulą naujoms kūrybinėms mintims.

„Taip būna kiekvienam menininkui, atsiranda stimulas kurti daugiau. Gyvenimas iš to ir susideda, kad vienur krenti, kitur kyli. Bet aš į kūrybą žiūriu kaip į darbą, ne kaip į reabilitaciją. Geriausia reabilitacija man yra gamta. Tada labiausiai atsipalaiduoju, buvimas gamtoje ir suteikia stimulą judėti į priekį“, - neslepia R. Anusauskas.

Pavasarį vyras planuoja kelionę į Borneo salą arba į Patagonia salą. Tačiau du trečdalius pasaulio apkeliavęs fotomenininkas pastebi, jog jam su kamera vis dažniau norisi paklaidžioti Lietuvos teritorijoje.

„Galvojau, kad tik pensijoje pradėsiu plėtoti lietuvišką temą, bet dabar suprantu, kad tą pačią atskaitą mes turime ir Lietuvoje, tik mažiau matomą. Todėl man ją visiems norisi parodyti. Ir jei nebūčiau pradėjęs dirbti su Lietuvos gamta, po kelerių metų man būtų nebeužtekę laiko. Žmogaus resursai ir kūrybinis pajėgumas, kaip Anusauskienė sakydavo, kažkada baigiasi. Laimei, jėgų dar turiu daug. Nes pasiekus tam tikrą amžių per Amazonės džiungles jau nepereisi ir po Majų piramides nepalaipiosi“, - mąstė R. Anusauskas.

Todėl 56-eri metai, anot jo, kūrybine prasme – pati branda. „Fizine prasme jau reikia daug treniruotis, kad su dviem kuprinėmis, sveriančiomis 20 kilogramų, galėtum įlipti į 4 kilometrų kalną. Kūrybos dar turiu užtektinai. Idėjų ir entuziazmo niekada netrūko. Energijos dar taip pat turiu, vadinasi, viskas bus gerai. Į viską žiūriu optimistiškai“, - šypsojosi sukaktuvininkas.

Paklaustas, ko sau gimtadienio proga palinkėtų, R. Anusauskas sako, kad norėtų, jog žmonės domėtųsi kelionių fotografijų knygomis. „Nes kartais nebesupranti, kam žmonėms knygos reikalingos. Jaunimas, neva, viską gali rasti internete. Bet visko ten tikrai nėra. Ir jei knygos nebus perkamos, nebeliks ir tų, kurie jas leidžia“, - prognozavo fotomenininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (115)