Pirmąkart į policijos nemalonę Rokas Žilinskas buvo patekęs praėjusių metų lapkritį. Tuomet žurnalistas, anot pareigūnų, vos pastovėjo ant kojų ir atsisakė pūsti į alkoholio tikrintuvą. LNK po šio incidento, kol vyko ikiteisminis tyrimas, nušalino Roką nuo tiesioginio eterio ir paliko tik rengti užsienio reportažus.
Tačiau po mėnesio žurnalistas pateko į dar didesnę nemalonę. Rokas atsidūrė areštinėje, kai įsivėlė į konfliktą su taksistu ir policijos pareigūnais. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas.
LNK nebegalėjo taikstytis su žurnalisto girtavimais ir nepaisydami to, kad jis puikiai dirba, atleido iš darbo.
Rokas buvo parklupdytas, bandė dirbti šen bei ten, tačiau galiausiai nusprendė pasukti kita linkme - į politiką!
Vertė filmus ir dirbo spaudoje
- Rokai, ką šiuo metu veiki?
- Padedu šeimynai persikraustyti. Kraustosi pas mane į namą. O šiaip esu užsiėmęs Tautos prisikėlimo partijos reikalais, ketinu kandidatuoti į Seimą. (Tautos prisikėlimo partija, tai ta pati, kurią įkūrė taip pat iš LNK pabėgęs šou verslo ryklys Arūnas Valinskas.)
- Iš kur toks posūkis tavo gyvenime?
- Tai nėra labai radikalus posūkis. Aš jau seniai apie tai pagalvodavau, bet buvau žurnalistas. O tai nesuderinami dalykai. Vienas etapas mano gyvenime baigėsi, kitas prasideda. Būsiu politikas ar ne, tai priklausys nuo sėkmės ar nesėkmės rinkimuose.
- Kur dirbai po to, kai buvai atleistas iš LNK žinių tarnybos?
- Verčiau filmus, teko dirbti „Verslo žiniose". Šiaip man labai patiko pati organizacija, gerbiu tą laikraštį, jame dirbančius žmones, bet pats supratau, kad vėl darau tai, nuo ko bandžiau pabėgti. Stalas kitas, kompiuteris kitas, spauda, bet ne televizija, bet tos pačios užsienio naujienos.
- Žurnalisto darbo nepasiilgai?
- Visiškai ne. Nors ir žurnalistu dirbau net aštuoniolika metų.
- Filmų, kiek žinau, jau neverti?
- Jau nebe. Tai buvo ganėtinai mielas man užsiėmimas. Bet problema yra tai, kad ir blogi filmai turi būti išversti. Tai man tame darbe nepatiko.
- Daug prireikė laiko, kad atsigautumei po visų tų įvykių?
- Ganėtinai... Mane liūdina ne tai, kad aš išėjau iš LNK. Mane liūdina, dėl ko aš išėjau. Jaučiausi pažemintas, bet nepalaužtas.
- O dėl ko jauteisi pažemintas?
- Dėl to, kaip su manimi elgėsi policija. Džiaugiuosi, kad draugų palaikymas buvo absoliutus. Taip pat jį jaučiau iš šeimos ir kolegų.
- Nebuvo minčių išvažiuoti, pabėgti nuo visko?
- Žinoma, kad buvo. Buvo visokių minčių... Tačiau pasilikau čia dėl mamos, dėl sesers, dėl sesers dukrelės, dėl draugų - kas nemažiau svarbu. Čia mano gimtinė, tad kodėl turėčiau kur nors vykti?
- Gailiesi ko nors, kas nutiko per pastaruosius metus?
- Įvyko, kas įvyko. Ir reikia iš to pasimokyti, jeigu buvo klaidų. Jeigu nesėkmių - jas ištaisyti, kaip ir klaidas. Ir žiūrėti į priekį. Būtent tai ir stengiuosi daryti. „Niekada nesiliauk stengęsis."
- O po vakarėlius dar vaikštai?
- Labai retai. Kadangi gyvenu soduose, tai susirenkam prie mano namų, ten prisikepam mėsos ir... O vakarėliai - irgi: arba šiuo metu pertrauka, arba jau praėjęs etapas.