„Moterys Afrikoje negali pasirodyti be sijono – tai nepagarba aplinkiniams“, – juokėsi R. Mikelkevičiūtė juosdamasi gėlėtą skarą spaudos konferencijos pradžioje.
Po tiltu žurnalistus sukvietusios garsios moterys ne tik pasidalino įspūdžiais ir prisiminimais, kaip joms sekėsi misijoje Zambijoje, bet ir pademonstravo, kaip išmoko afrikietiškai nešioti vandenį.
Moterys Zambijoje nešioja po 25 litrus vandens ant savo galvų, kurį savo rankomis semia iš šulinių. Šulinius mažais puodeliais jie išsikasa patys. „Gal visą dieną taip pavaikščiojus figūra ir patobulėtų“, –
juokėsi Giedrė.
„Galvojome, kaip spalvingiau perteikti atmosferą žmonėms, kurie ten nėra buvę. Šitas vaizdas ne itin atitinka, bet pabandėme perteikti spalvas. Lygiai toks pat vėjas. Tiltas mūsų atrodo gerokai spalvingesnis“, – apie spaudos konferencijos idėją pasakojo TV laidų vedėja. G. Talmantienė sakė, kad norint pajausti tikrąją Zambijos atmosferą reikėtų važiuoti į šlapimu dvokiančią gatvę, pasitiesti patrintą kartoną, pasivolioti dulkėse ir atsigulti.
Susirinkusiems spaudos atstovams moterys papasakojo, ką patyrė tolimoje šalyje. „Ten nėra šypsenų. Niekas nepuola sveikintis ir klausinėti, kaip „jums Afrika?“. Jie žiūri į tave ir klausia, ką duosi, ar turi maisto. Tiems vaikams reikia išgyventi“, – sunkiai suvokiamos realybės detalėmis dalinosi TV laidų autorės. Anot R. Mikelkevičiūtės, dešimtmečiai ten drąsiai kalba apie mirtį, nes sako esantys tam jau pasiruošę. Paklausti, kur yra tėvai, gatvės vaikai dažniausiai meluodavo, nes tiesą pasakyti jiems būdavo nepatogu.
Svetimšalės iš Lietuvos vietos vaikams pirko maisto - jų devintą valandą vakaro atneštos bandelės dažnai vaikams tapdavo pirmuoju maisto daviniu tą dieną. „Už maistą nusiperki jų atvirumą“, – kalbėjo G. Talmantienė.
„Gyvenime nieko nėra svarbiau nei sveikata ir brangūs žmonės šalia. Ten pamatai, kad tai yra tikra tiesa“, – apie šalyje, kur kas septintas žmogus yra infekuotas ŽIV, išmoktas pamokas sakė Rūta.
Šių metų misija Zambijoje – ketvirtoji. Praeitais metais Lietuvos gyventojai Zambijos vaikams paaukojo daugiau nei 160 000 litų. Surinktos lėšos yra naudojamos Mikutos kaimo bendruomenės Zambijoje visapusiškam stiprinimui: organizuojami mokymai, kaimo šeimos aprūpinamos būtiniausiomis išgyvenimui priemonėmis, padovanota dviračių.
Misija iš Lietuvos į tą patį Mikutos kaimą vyko jau ketvirtąjį kartą. Anot jos dalyvių, tęstinumas labai svarbu - vietiniai jau žino, kurios ožkos yra lietuviškos, o atvykėlius pasitinka su ašaromis akyse ir dainomis. Nors pradžioje, moterys neslepia, jos nebuvo sutiktos itin svetingai - galvojo, kad tai tik turistų atrakcija ir jų pastangų rimtai neįvertino. Tačiau sulaukę realios pagalbos, į jas pradėjo žiūrėti kitomis akimis.