Atsukime laiką atgal. Vasaros vakarus prie televizorių ekranų turėjęs praskaidrinti šou labiau priminė skandalų virtinę. Pirmiausia žiniasklaidos puslapiuose ėmė mirgėti žinutės, kuriose buvo skelbiama, esą viena iš dalyvių, prieš ateidama į realybės šou, malonino aplinkinius erotiniais šokiais.
Kiek vėliau ta pati mergina buvo netikėtai pašalinta iš šou. Tuomet prodiuseriai sutartinai tikino, kad tokį sprendimą priėmė dėl to, jog mergina nepaisė taisyklių ir pasišalino iš darbo vietos, nors tam, remiantis taisyklėmis, neturėjo leidimo.
Beje, kiek vėliau pasirodė įrašai, kuriuose neva mergina vartoja draudžiamas medžiagas. Vis dėlto organizatoriai tikino, kad sprendimas atsisveikinti su ryškia ir drąsia asmenybe buvo priimtas ne dėl to.
„Didis žmogus ištiesia ranką, o mažas – pakiša koją“ – tokios mintys sukosi Tori Vikk galvoje grįžus į realybę. Po ilgai trukusios tylos mergina pagaliau drįso išlieti širdį ir atsiverti interviu DELFI metu.
– Dalyvavimas realybės šou yra stiprus asmenybės išbandymas. Ar Tu, dalyvaudama šiame šou, pažinai neatrastas savo savybes?
– Taip, tai didelis asmenybės išbandymas ir savąjį jaučiuosi išlaikiusi puikiai. Kad jau visas mano kortas atvertė... Daugelis įsitikino, kad mano gyvenimas buvo kiek kitoks nei standartinės paauglės. Krizė, turinčius bankinių įsipareigojimų, spaudė stipriau nei bet kuriuos kitus. Padėjau savo šeimai ir to gyvenime nesigailėsiu. Gailiuosi tik to, kad negalvojau apie pasėkmes, jų nenumačiau.
Tikiuosi, merginos mano klaidą priims kaip savą ir jos nekartos. Kur vaikšto dideli pinigai, ten moralės nėra. Man pasisekė, kad šioje istorijoje nelikau fiziškai pasinaudota, išvežta ar parduota. Kitoms taip gali ir nepasisekti.
Vis dėlto be to, kas buvo praeityje, nebūčiau tuo, kas esu dabar. Aš tikiu, kad žmonėms, kurie išgyvena ypač daug skausmo ir kančių, šioje planetoje numatyti patys didingiausi darbai. Kuo daugiau skausmo žmogaus gyvenime, tuo aiškiau jis mato tiesą. Gyvenimas privertė suaugti, pažinti save ir atsirinkti didžiausias vertybes daug anksčiau nei norėjau. Tačiau išvada tokia: leisk savo praeičiai tau tarnauti ir vakarykščius pralaimėjimus paversk rytojaus pergalių pamatu.
Galiu teigti, kad pati savęs nenustebinau ir džiaugtis, kad praeitis leido greitai susivokti, jog istorija kartojasi ir šį kartą išeiti aukštai iškelta galva. Anksčiau, nei kad sulaužius pasitikejimą. Mano saskaita kažkas pasidarė reitingus. O dar kai į visą tą mėšlą buvo įvelta mano šeima... Tai buvo paskutinis lašas.
– Žiūrovai mato tik dalį viso gyvenimo šou metu. Kaip iš tiesų viskas vyksta viduje?
– Dalį to žiūrovai galėjo stebėti tiesioginėse transliacijose. Bet niekam ne paslaptis, kad viskas sukosi aplink vieną ašį – darbą. Matyt, kažkam buvo labai pravartu turėti tokią pigią darbo jėgą visą vasarą (juokiasi).
– Ar gali teigti, kad reportažai, kurie rodomi televizijos ekranuose, yra montuojami siekiant intrigos ir ne visiškai atitinka realybę?
– Šiuo klausimu mano burna yra stipriai teisiškai užčiaupta. Tačiau, mano nuomone ir logiškai mąstant, kas bijotų tiesos apie „realybę“, jei ji atitiktų tikrovę?
– Ar pastebėjai, kad šou rengėjai dirbtinai kuria situacijas, kuriose pratrūktumėte ar kitaip sustiprina dalyvių emocijas, siekdami sensacijų?
– Manau, kad realybės šou esmė turėtų būti tai, kaip dirbtinai sukeltose situacijose į jas reaguoja kiekvienas individas ar grupė bendrai. Surinktos asmenybės labai skirtingos ir charizmatiškos. Uždaroje erdvėje tai turėtų sukelti grandininę reakciją į dar absurdiškesnę situaciją.
Tik labai abejoju, ar alkoholis turėtų būti pagrindinė priemonė aktyvumui sukelti. Ypatingai dėl to, jog didžioji auditorija nepilnamečiai. Kai trūksta priemonių sukelti situacijai, labai tikėtina, kad jas tenka „klijuoti“.
Patarčiau visiems, nekišant jokios propagandos, pažiūrėti dokumentinę laidą „Zombiai. Kaip veikia melas“. Galbūt tai kiek plačiau atmerks akis (šypteli). (vaizdo įrašą rasite žemiau)
– Tu buvai pašalinta. Ar gali dar kartą papasakoti situaciją šou prodiuserių ir savo akimis?
– Švaistotės šiuo teiginiu kaip ir prodiuseriai (juokiasi). Gaila, kad ir kaip norėdama negaliu to komentuoti. Manau, kad turėtume dvi visiškai skirtingas istorijas.
Tie, kas stebėjo tiesioginę transliaciją, matė, kaip buvo iš tiesų. Na, bent dalį to.
Nuoširdžiai gaila tik to, kad tais žmonėmis tikėjau ir pasitikėjau. Kažkodėl maniau, kad televizijoje man tikrai vieta, kad žmonės su pamokančia praeitimi ir savomis istorijomis bei kitokiu požiūriu į gyvenimą gali kažką palikti po savęs.
Gaila, kad mūsų televizija vis dar lydima sovietinio požiūrio ir nuostatų. Dar trūksta iki europinio dvelksmo.
Laida, mano nuomone, nenustebino nieko, tik mus žioplius su baro reklama ir gražia gamta bei viešbučio vaizdais priviliojo.
– Negana to, kad Tu palikai šou, dar buvai apkaltinta neleistinų medžiagų vartojimu. Kuo pagrįsti šie kaltinimai?
– Žmonės matė kaip suku tėvų atvežtą tabaką, kad mažiau cigarečių rūkytume nuo „kupinos veiklos dienos“. Juk ilgiau laiko užtrunka susisukti.
Smagiausia buvo matyti prodiuserių reakcijas, kvailiausią užfiksuotą nuotrauką po visais pranešimais spaudai – labai nebrandus gestas. Ir visus tuos bandymus net man pasitraukus, su likusia medžiaga ir specialiomis laidomis kompensuoti kartu su manimi pasitraukiančią auditoriją.
Negaliu teigti, kad jie blogi žmonės, galiu tik pateikti jums faktus ir palikti teisę spręsti.
Smalsu, kokios žemos moralės turi būti persona, kad vedamas pykčio ir „bapkių“ mėgintų sudirbti jauno ir žingeidaus žmogaus gyvenimą. Juk kad ir koks kartėlis esu dėl to, kad ne viskas gavosi taip, kaip kito sąskaita suplanuota, į jaunesnius žmones, taip kaip ir į vyresnius, reikia žiūrėti su pagarba. Juk jie ir yra viso to esmė, ką taip stengiamės palikti po savęs.
Aišku, nekalbu apie visą komandą. Esu be galo dėkinga visam personalui, dirbusiam už kadro ir palaikiusiam mane tiek, kiek leido jų darbo etika. Esat „nurauti“!
Bet liūdna, kad žmonės, su šypsena žiūrėję, kaip žaidžiu su jų vaikais, galėjo tų pačių vaikų akivaizdoje pilti tokį š... ant kažkieno dukros. Nežinau, gal aš kvaila, bet šita santvarka man visiškai nepriimtina. Kaip ir nepriimtina tai, kad viskas sukasi aplink pinigus.
Kam padėti naujiems veidams ir naujiems talentams, jei galima sulaužyti susitarimą ir parduoti žmogų už reitingus be jokios sąžinės graužaties apie klaidingai suformuotą, tačiau internautų akis labiausiai prikaustančią nuomonę?
Ir su teisininkais... Man labai pasisekė, kad artimiausiame šeimos rate turiu du be galo išmintingus vyrus: vyrą bei tėvą. Jei ne jie, man tektų nagus graužti (juokiasi).
Man nesuvokiama, kodėl teisininkų paslaugos Lietuvoje yra tokia prabangos prekė. Žmogus vidutiniškai uždirba 600 eurų, o teisininko valandinis mokestis – 120. Vien medžiagos nagrinėjimas užtrunka 5-6 valandas. Kažkoks kosmosas! Taip ir parašykite, Lietuva – kosmonautų kraštas (juokiasi). Už teisybę nebekovoja, kovoja už pinigus!
– Kaip jauteisi pagaliau grįžusi namo?
– Nuostabiai! Atgavau projekte dingusį svorį, grįžau į sporto salę. Kartu su širdies draugu ir asmeniniu treneriu Mariumi Bartusevičiumi pradedame ruoštis kitam, gal ne tokiam prastam vasaros sezonui (šypsosi).
– Ar dalyvavimas realybės šou pakeitė artimųjų požiūrį į Tave? Ko buvo daugiau: teigiamų ar neigiamų reakcijų?
– Koks požiūris (juokiasi)? Jie mane myli. Ir nors visas pasaulis jiems rėktų, kokia aš bloga, žinau, ta meilė niekur nedingtų. Kaip ir manoji jiems. Juk dėl to jie ir yra artimieji, šeima.Tai veikiau mus eilinį kartą sustiprino. Mano šeima – nuostabiausia pasaulyje. Mes neturime paslapčių, esame komanda, vienas kumštis. Taip, manau, ir turi būti.
Esu labai laiminga, kad teigiamų komentarų sulaukėme žymiai daugiau nei neigiamų.
Apgailestauju, kad nepavyksta visiems atrašyti, tačiau nė vienas laiškas neliko neperskaitytas. Be galo dėkoju žmonėms už palaikymą ir džiaugiuosi pastebėdama, kad jaunoji karta yra daug atsparesnė bei kritiškesnė jai brukamai informacijai. Didžiuojuosi jumis!
Beprotiškai didžiuojuosi ir savo sese Aleksandra, kuri viską atlaikė ir auga dar tvirtesnė už mane. Taip pat ir savo draugams True Tattoo. Jie ne tik neleido nukabinti nosies, bet ir kovojo su ieškančiais pripažinimo ir plaukiančiais pasroviui. Dėkoju ir savo fanų puslapio įkūrėjoms – jūsų išradingumui nėra ribų!
– Ar išėjusi iš šou vis dar stebėjai jį?
– Ne. Po to, kai pamačiau visus jų mestus kozerius, nebebuvo prasmės tos degradacijos, kurią pati ten jaučiau, stebėti. Matyt, nepatenkų į tą vartotojų grupę. Televizoriaus mano gyvenime neužima svarbios vietos, dėl manęs tai galėtų jos ir nebūti – mažiau „praplautų smegenų“ pasaulyje vaikščiotų.
Be to, net laimėtoją buvo nesunku nuspėti. Bent jau tiems, kas susipažinę su NLP terminu.
– Jei pamirštum visus skandalus... Ar taip ir įsivaizdavai realybės šou vidų ir ar dar kartą norėtum ryžtis tokiai avantiūrai?
– Na, kaip ir minėjau, reklama bei pažadai realybės, mano požiūriu, neatitiko. Kaip ir gyvenimo sąlygos. Avantiūros linkusios žlugti, tad atsakymo, manau, nebereikia.
Nors neturiu nieko prieš organizacines grupes ar laidas, kol tai iš žmonių nedaro klounų ir žengia kartu su tarpusavio supratimu bei pagarba.
Sau įrodžiau, kad iš stilistinės pusės, pradedant plaukais, baigiant apranga bei makiažu, pasieksiu daug. Tai svarbiausia.
– Ar galėtum įvardyti, kokių savybių turi turėti žmogus, ketinantis dalyvauti realybės šou?
– Labai patiko A. Chakimovo mintis iš vienos paskaitos internete. Žmogus nuo pat vaikystės iš tėvų turi gauti nusiteikimą dideliems darbams. Tikroji didybė susideda iš trijų dalykų: tikslo siekimo, bebaimiškumo ir dosnumo. Sutikite, didis žmogus negali būti bailys ir nesuvokti, kodėl jis gyvena. Kas gi trukdo būti dosniu, jei tai prigimtinė mūsų savybė? Žmogus negali būti dosnus, jei turi vidinę baimę. Baimė – tai ryšio su aplinka nebuvimas, kai žmogus nėra tikras, ar jam padės, ar supras jį visuomenėje. Baimė gyventi teisingai ir gerai neįleidžia mūsų į tikrąjį pasaulį.
Bet vaikas nebijo nieko, todėl, kad jis turi mamą, kuri viskuo pasirūpins. Būtent tokį nusiteikimą mes turime turėti, įsitikinimą, kad mes esame apsaugoti iš aukščiau. Todėl nesvarbu, kur tu bedalyvautum, ar televizijos šou, ar rinkimuose į Lietuvos prezidentus, svarbiausia – neprarasti tikėjimo ir žinoti, kad kažkas viršuje tave saugo.
O tikint tuo – užsispyrimas, drąsa, etika bei kitos stipriai asmenybei, norinčiai eiti šiek tiek toliau nei dauguma, priklausancios savybės išryškės savaime.
– Ir vis dėlto... Ar norėtum ką nors pasakyti šou rengėjams?
– Pradžiai paminėsu tai, ką sakiau jau anksčiau: žmonės nėra akli. Nebe tie laikai... Tačiau niekur nedingsta faktas, kad didis žmogus ištiesia ranką, o mažas – pakiša koją. Nesijaučiu blogai dėl to, ką jie padarė ir atleidžiu. Tebūna tai pavyzdys, kad atleisti nereiškia paprasčiausiai dovanoti seną skriaudą, kad tai nedaro tavęs silpnesniu. Veikiau suprasti: įskaudinę žmonės taip pasielgė genami baimės, o tu esi stipresnis už juos. Stipresnis labiau nei pats gali suvokti.
Daugiau spalvingų akimirkų iš Tori Vikk gyvenimo:
Tori Vikk rekomenduotos laidos „Zombiai. Kaip veikia melas“ įrašas: