R. Viršila Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo atleistas už tai, kad jis 2023 m. kovo 12 d., apie 22.50 val., viešoje vietoje, viešo pramoginio renginio metu – pramogų ir laisvalaikio centre „LTU Freestyle“ dainavimo „repo“ stiliumi rungties metu, įžūliu elgesiu kitų asmenų akivaizdoje, piktybiškai tyčiodamasis iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, agresyviai užpuolė nepilnametį, tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Jis buvo perduotas laiduotojos atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Jam buvo paskirta 750 Eur dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo atstovas advokatas apeliaciniame skunde prašė: atlikti baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą; teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. Viršilą pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskiriant 45 parų arešto bausmę; priteisti nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo 4 451,25 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu; priteisti nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo visas išlaidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu apeliacinės instancijos teisme; priimti motyvuotą nutartį ir pranešti prokurorui dėl UAB „Jungle kings“ ir R. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla); apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog nors ikiteisminio tyrimo metu R. Viršila kaltę neigė, tačiau teisme jis kaltu prisipažino, nurodė, jog dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. Jis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes nesuprato, kad pažeidė viešąją tvarką, išsigando, kad jam gresia laisvės atėmimo bausmė, tačiau jau ir ikiteisminio tyrimo stadijoje bandė taikytis su nukentėjusiaisiais, bet jiems netiko jo siūloma pinigų suma. R. Viršila nurodė, kad jo nuomone, nukentėjusiojo prašoma atlyginti civilinio ieškinio suma dėl neturtinės žalos yra neadekvati, tačiau jei ji būtų mažesnė, sutiktų atlyginti, turtinę žalą dėl akinių taip pat pripažino. Ir pats nukentėjusysis savo parodymuose teigė, kad po įvykio R. Viršila rodė iniciatyvą susitaikyti.
Apylinkės teismo įsitikinimą dėl R. Viršilos kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamus veiksmus, sustiprino ir tai, jog bylą nagrinėjant teisme jis nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino padarytą žalą. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, apylinkės teismas nutarė kitus įrodymus ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ir tokiam sprendimui nukentėjusysis bei jo atstovas neprieštaravo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. Viršilos poziciją pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o priešingai, leidžia daryti išvadą, jog toks nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas bei teismų praktiką.
Skunde nukentėjusiojo atstovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pripažinta R. Viršilos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, kadangi nuosprendyje tokios išvados daromos remiantis tik kaltinamojo parodymais ir ignoruojant faktą, kad kaltinamasis puikiai suvokė, jog repo kovose yra leidžiama leksika, kuri galbūt būtų vertinama kritiškai kitame kontekste, be to, nebuvo įvertinta ir R. Viršilos dar prieš renginį nukentėjusiajam rašytų grasinančio pobūdžio žinučių, kas ir provokavo žodinį konfliktą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutiko, nes įvertinus byloje surinktus duomenis bei nustatytas įvykio aplinkybes, akivaizdu, kad įvykio dieną ir vietoje, R. Viršila jokių agresyvių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, tačiau pats buvo išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nukentėjusiojo elgesys atitinka provokuojančio ir rizikingo elgesio požymius, todėl tokius jo veiksmus pagrįstai pripažino R. Viršilos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. Viršila neteistas, po šios nusikalstamos veikos naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė. Jis yra dirbantis, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam. R. Viršila nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, o nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl spontaniškai kilusio konflikto su nukentėjusiuoju. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai R. Viršilą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertino 1 200 Eur, tačiau nukentėjusysis ir jo atstovas su šiuo sprendimu nesutiko ir apeliaciniu skundu prašė jam priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teisėjų kolegija padarė išvadą, jog klausimas dėl civilinio ieškinio priteisiant nukentėjusiojo patirtas žalas buvo išspręstas tinkamai, žalų atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis proceso išlaidų, žalų nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.
Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, klausimą dėl organizacijos UAB „Jungle Kings“ veiklos teisėtumo kėlė nukentėjusiojo atstovas, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog vertinant nagrinėjamos bylos fabulą visumoje, šio klausimo – juridinio asmens veiklos teistumo, kėlimas išeina iš kaltinimo ribų, kuris niekaip nesusijęs su bendrovės veikla. Be to, prašymas dėl prokuroro informavimo apie ikiteisminio tyrimo tikslingumą nebuvo grindžiamas konkrečiais faktais, kurie leistų įtarti, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, tačiau tik menamomis abejonėmis, kad bendrovės organizuotas renginys, kurio metu buvo įvykdytas tiriamas nusikaltimas, ir apskritai, šios bendrovės veikla, galimai nėra legali ar teisėta. Šiuo atveju atkreipiamas nukentėjusiojo bei jo atstovo dėmesys į tai, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti, ar atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas kreiptis į prokurorą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje toks pagrindas pagrįstai nebuvo nustatytas ir tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas nepriėmė nutarties, skundžiamo nuosprendžio teisėtumui jokios įtakos neturi.
Apeliacinės instancijos teismas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį paliko nepakeistą, tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo atstovavimo išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus ir nusprendė dėl teisinių išlaidų dydžio pagrįstumo – iš R. Viršilos priteisė nukentėjusiojo naudai 500 Eur proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, priteisė nukentėjusiojo naudai 389, 62 Eur proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Taip pat iš viso nukentėjusiojo naudai iš R. Viršilos papildomai priteisė 589, 62 Eur jo turėtų proceso išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo ją paskelbus.
