Kol gerbėjai, galimos jo seksualinio priekabiavimo aukos ir visa Lietuva laukia skandalo atomazgos, pabandėme į vieną vietą surinkti įdomiausius faktus iš jo gyvenimo.
Režisierius gimė ir augo Šiauliuose, tačiau vos tik baigęs mokyklą išvyko studijuoti į bene geriausią tuo metu menininkų kalvę – Rusijos teatro institutą Maskvoje. Ten susipažinęs su savo būsima žmona Jekaterina Golubeva grįžo į Lietuvą ir įkūrė pirmąją nepriklausomą kino studiją „Kinema“, kur prasidėjo ne tik jo, bet ir šviesaus atminimo legendinės rusų aktorės J. Golubevos kelias į didžiąją sceną.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje pora susituokė ir kartu kūrė genialiais vadintus filmus. Š. Bartui režisuojant atsiskleidė ir išskirtinis Jekaterinos talentas. Ji taip pat nusifilmavo ir Andrejaus Makarevičiaus dainos „Tarp to, kas buvo ir to, kas bus“ vaizdo klipe. Tuomet talentinga aktorė buvo pakviesta filmuotis ir į Prancūziją.
1995 metais menininkams gimė dukra Ina Marija, tačiau dviejų kūrybingų asmenybių santuoka ėmė braškėti. J. Golubevai dar nusifilmavus dviejuose vyro filmuose „Koridorius“ (1995) ir „Mūsų mažai“ (1996) jie pasuko skirtingais keliais. Režisieriui likus kurti Lietuvoje, jo buvusi sutuoktinė išsikraustė į Prancūziją, kur, neilgai trukus, tapo žinomo prancūzų režisieriaus Alexo Christophe Duponto, dar žinomo kaip Leosas Caraxas, mūza ir gyvenimo drauge.
Kalbama, kad prancūzas žydraake aktore susižavėjo po to, kai pamatė ją vaidinančią pirmojo jos vyro filme „Trys dienos“.
Švelnių veido bruožų brunetė galvą apsuko ne vienam garsiam aktoriui ir režisieriui, tačiau savo širdį patikėjo tik L. Caraxui, su kuriuo neilgai trukus susilaukė ir dukters Anastasijos. Tiesa, nors ir antrojoje žinomos moters santuokoje pasitaikydavo aistringų konfliktų ir nesklandumų, mylimieji visada palaikė vienas kitą ir kartu kūrė iki pat paskutinių moters dienų.
Š. Bartas apie savo asmeninį gyvenimą ir romanus niekada nebuvo linkęs kalbėti viešai.
Režisierius masino jaunus ir karjeros kine siekiančius žmones. Tai duodama interviu "Nanook" pripažino ir pirmoji jį seksualiniu priekabiavimu apkaltinusi aktorė Julija Steponaitytė.
Daug keliaujantis ir su dukra Paryžiuje susitinkantis menininkas šiltus santykius palaikė ir su 2011 metais, kaip spėjama, iš gyvenimo pasitraukusia žmona.
Vos tik susipažinusi su būsimu antruoju vyru, Jekaterina atliko pagrindinį vaidmenį kūrėjo filme „Pola X“, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, padarė didelę įtaką ir jos jautriai asmenybei. Jos kurta herojė dukart bandė nusižudyti.
Dni.ru rašoma, jog po vienos iš savižudybių scenų aktorė pabudo žilais plaukais. Ne vienas režisierius vėliau pasakojo, kad kurdama vaidmenis profesionalė atiduodavo visą save, o kinas atimdavo visą energiją ir vidinę harmoniją.
Anot artimų aktorei šaltinių, paskutiniais gyvenimo metais moteris atrodė itin prislėgta, nors kartu jie pripažino, kad ir anksčiau atrodė tolima, tarsi ne iš šio pasaulio, ir išgyvenanti vidines dramas.
Prieš šešerius metus vasarą Paryžiaus pakraštyje praeiviai aptiko menininkės kūną. 44 metų sulaukusios kino žvaigždės mirties aplinkybės lieka neaiškios iki šiol, nors spaudoje tuo metu ir pasirodė jos artimųjų spėlionės, jog ankstyvos mirties priežastimi galėjo tapti užsitęsusi depresija.
Po mirties mūzos netekties palaužtas Leosas Caraxas sukūrė jai filmą „Šventieji motorai“. 2012 metais kino ekranuose pasirodžiusioje juostoje vaidino tokios žvaigždės kaip Eva Mendes, Kylie Minogue ir Denis Lavanas. Filmo pabaigoje po pokalbio pagrindinė herojė nušoka nuo pastato, todėl aktorės gerbėjams tai sukėlė dar daugiau asociacijų su mylimos kūrėjos mirtimi.
Po kurio laiko režisierius sutiko ir antrosios dukters mamą smuikininkę Lorą Kmieliauskaitę. 27-erių mylimoji menininkui padovanojo dukterį Uną Mariją ir suvaidino jo filme „Ramybė mūsų sapnuose“. Tiesa, šio filmo pradžioje matoma ir buvusi režisieriaus žmona J. Golubeva.
„Neįsivaizdavau, kaip įveiksiu savo baimę prieš kamerą. Nesu iškalbinga. Gerai prisimenu: mes jau aikštelėje, vyksta paruošiamieji darbai, Šarūnas ateina ir sako: „Šiandien – tavo monologas.“ – „Koks monologas?“ Tarsi ir esu pasirengusi, juk tiek repetuota, bet palaukit, o kur aš, kas aš šiuo metu, ką galiu pasakyti? Vėl iš naujo turiu save nustebinti, save prisiminti, atrasti“, – prieš dvejus metus žurnalui „Moteris“ yra sakiusi smuikininkė.
Žurnalistei pasiteiravus, kaip ji priima savo mylimojo praeities bagažą, L. Kmieliauskaitė atsakė, kad priima jį tokį, koks yra. „Bet aš irgi nesu tik ką gimusi. Aš taip pat turiu savo praeitį. Kaip Šarūnas mane priima su mano bagažu, taip ir aš jį priimu su jo bagažu. Nesvarbu, kiek to bagažo ir ko jame yra.“
Pats režisierius apie šiuos savo santykius yra sakęs, jog viliasi, kad tai nedomins žiūrovų ir nedarys įtakos žiūrintiems filmą, kur jie visi trys (jis, dukra iš pirmosios santuokos ir gyvenimo draugė) įkūnija tuos, kuo ir yra tikrame gyvenime. Ir nors iki kiek daugiau prieš savaitę Lietuvą sukrėtusio seksualinio priekabiavimo skandalo apie režisieriaus asmeninį gyvenimą nebuvo daug kalbama, kūrybingas kino kūrėjas neabejotinai yra viena paslaptingiausių asmenybių tarp kultūros atstovų.