Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje žiūrovų lauks gyvenimo būdo laida „Pokalbiai prie jūros. Atostogų ritmu“ ir interviu tiesiai iš plaukiančio katerio su Drevernoje atostogaujančiu kino ir teatro aktoriumi, režisieriumi, laidų vedėjų bei prodiuseriu Andriumi Žiurausku. Vyras pasakojo marių krante surandantis ramybę, kasmet atvykstantis aplankyti bičiulių ir paslapčia pasvajojantis vieną dieną persikelti čia gyventi. Visgi, nors atostogos įprastai skirtos poilsiui, Andrius neslepė darbo taip lengvai nepaleidžiantis. Jo galvoje nuolat verda kūrybinės idėjos, o artėjantis ruduo žada būti itin veiklus naujais projektais.
„Mano ruduo bus toks: spektaklis Domino teatre, tuomet porai dienų keliausiu į Kauno valstybinį muzikinį teatrą, eisiu į Kauno valstybinį lėlių teatrą repetuoti kaip aktorius suaugusiems skirto spektaklio „Karalius Lyras“, o tuomet paleisime maisto spektaklio „12“ antrąjį sezoną. Kaip tik laukiam lokacijos ir naujo meniu, nes tai asmeninis šeimos projektas, kurį žmona Emilė sugalvojo, o aš jau turėjau apdailinti, apgalvoti ir suvesti jos sumanymo galus“, – artimiausiais planais dalijosi Andrius.
Paklaustas, kaip nuo šitokios darbų gausos neperdega galva, Andrius teigė turėjęs įvairių patirčių, vienos jų itin nesmagios, tačiau atsisakyti siūlomų projektų – vis dar neskuba. Jis nenori vėliau gailėtis pasakyto „ne“, o ir žmona namuose supranta, leisdama vyrui nerti į jį sudominusius kūrybinius sumanymus.
„Perdegimais aš vadinu tą būsena, kai nebežinai ką veikt, kur eit, kur dėtis. Bet man yra buvę labai arti to, kai daug dirbi, nepailsi ir atsiduri ligoninėje. Kai negali pasiimti atostogų pats, gyvenimas pristabdo. Visgi, man sudėtinga planuoti poilsio dienas, nes o jeigu paskambins koks įdomus projektas? Jei pasakysi jam „ne“, po to matysi, kaip kažkas kitas jį padaro ir galvosi, o kodėl ne aš tą darau. Man yra labai smagu nerti į visus darbus, smagu ir tai, kad žmona leidžia tą daryti. Geriau jau ji pavydi darbui, nei kam nors kitam“, – juokavo aktorius.
Prakalbus apie žmoną ir santykius su ja, Andrius tikino šiandien gyvenantis be galo laimingas dienas. Žinoma, dirbant kartu pora neišvengia barnių ar nesutarimų, tačiau per devynerius draugystės ir penkerius santuokos metus jiedu išmoko prisitaikyti prie vienas kito charakterio bruožų.
„Mano gyvenime jau baigėsi audros, dabar esu šiltas, paprastas šeimos žmogus. Anksčiau netilpau savyje, reikėjo muštis, lipti, rėkti, daryti, šokti, griaut save, griaut kitiems gyvenimus. Bet šiuo metu aš esu laimingas ir manau, kad tai yra pati didžiausia vertybė. Su žmona daug darbų darom kartu, tad smagu turėti žmogų, kuris supranta kuom tu gyveni. Žinoma, būna, kad pasipešam, nes abu esam menininkai, abu karštakošiai. Dažniausiai aš būnu jos vadovo padėtyje, nes esu režisierius o ji – kostiumų dailininkė. Toje valtyje esu šeimininkas ir nors ji turėtų būti savo departamento vadė, būna verčiu ją daryti tai, ko ji kitą kartą nenori“, – atviravo režisierius.
Prisimindamas savo ir žmonos Emilijos santykių pradžią, Andrius dalijosi ir smagia istorija, atskleisdamas, kad pažinties dieną ji jo neatpažino. Visgi, ir žinomam aktoriui bei režisieriui prireikė pakovoti su abejonėmis, išdrįstant neklausyti vidinių baimių, o pasitikėti meilės jausmu.
„Mes susitikome naktiniame klube, pašokom, apsikeitėm telefono numeriais ir taip prasidėjo draugystė. Jinai nežinojo manęs, nes buvo nutolusi nuo lietuviškos pop kultūros. Jos draugės mane pažino, bet ji net išgirdusi mano pavardę nežinojo, kas aš. Visgi, pradžioje abejojau. Bijojau. Juk žiūri į gražią, nuostabią merginą ir galvoji „Dieve, kam aš jai? Kodėl čia viskas taip vyksta?“ Tačiau paskui susiimi, nes labai lengva save stabdyti, tik kas iš to? Daugybę žmonių neišvažiuoja iš namų, nes jiems nedrąsu. Ir jie nieko nepamato. Geriau išdrįsti ir nerti, nei vėliau gailėtis“, – teigė Andrius.
Daugiau apie A. Žiurausko santuokoje surastą ramybę, nuolat gyvenime lydintį įkvėpimą kurti ir asmeninę filosofiją, raginančią visiems darbo pasiūlymams sakyti „taip“, bus galima išgirsti jau šeštadienį.