Rinkti gintarų Stonkuvienė keliasi net gūdžią naktį: jos radiniai traukia ir pavyduolių, ir supirkėjų akį

„Turbūt nėra šortų, kurių kišenėje nerasčiau gintariuko“, – šypsosi agentūros ,,IS agency“ vadovė, televizijos laidų vedėja bei iniciatyvų autorė Indrė Stonkuvienė. Aistra gintarauti ji užsidegė 2022-ųjų gegužę, kai įsigijo vos 200 žingsnių atstumu nuo jūros stūksantį vasarnamį. Pajūriu vaikštinėjančią moterį iš pradžių džiugino smiltelės dydžio radiniai, dabar tokius ne visada ir pakelia, o trejų metų laimikį kaupia stiklinėje vazoje. Joje – ir vos į delną telpantys luitai. Siaučiant vėjui į Baltijos aukso paieškas ji leidžiasi net gūdžią naktį. Ką su juo veiks kūrybinga ir versli įžymybė?

I. Stonkuvienė susuko vaizdo filmuką, kur itin rimtu veidu apžiūrinėja ir pincetu rūšiuoja gintarą, o plačiai šypsodamasis V. Bareikis demonstruoja gintarines kapas.

Juokas juokais, bet koks gintaro rinkimo tikslas?

Kaip sako pati Indrė, prie didingos jūros praleistas laikas jai padeda pajusti gamtos galią ir žmogaus būties trapumą. Valandos gryname ore knaisiojantis po jūros išmestas žoles prilygsta meditacijai. Tai – vienas geriausių būdų sustoti ir nutildyti minčių srautą galvoje.

„Šaltas vanduo ir maudynės, sportas, buvimas gamtoje ir gintaro ieškojimai prilygsta terapijai, kai galiu sustoti, visiškai atsijungti ir nuo visko pailsėti“, – pasakoja Indrė, save vadinanti miesto žmogumi.

Būtent pajūryje ji išmoko mėgautis tuo, ką sukuria gamta. „Kai atradome sodybą, tą mūsų fantastinę vietą, pirmą kartą gyvenime patyriau tokį nerealų jausmą: jūra ošia, saulė leidžiasi, o mano delne mažas gintariukas, kurį stipresnis vėjas galėtų ir išpūsti“, – prisimena I. Stonkuvienė.