Stažavosi Vašingtone
Dienraštis L.T. smalsavo, kaip dabar sekasi Amerikos lietuviui, kuo užsiima ir kaip gali baigtis jo santykiai su ilgamete drauge amerikiete Andrea Lynch, kurią visai neseniai sukandžiojo 3 metrų ryklys.
– Robertai, kokia veikla tavo gyvenime šiuo metu svarbiausia?
– Dabar man svarbiausia teisės ir tarptautinių santykių studijos Floridoje. Kaip tik į Lietuvą grįžau dėl diplominio darbo. Rašau apie energetikos politiką Europoje, todėl dalyvavau tarptautiniame forume, ką tik vykusiame Vilniuje. Ar man tai įdomu? Net labai. Visą praėjusią vasarą dirbau Vašingtone dviejose organizacijose. Padėjau rengti keletą politinių renginių, pavyzdžiui, komunizmo aukų memorialo minėjimą, įvairias konferencijas. Džiaugiuosi, kad susipažinau su daug naudingų žmonių. Be to, pavyko patekti į Amerikos Kongresą, kur susitikau su keliais parlamentarais ir įgijau naudingos patirties.
– Ketini imti Ameriką?
– Žinoma, norėčiau. Tačiau visus savo planus įgyvendinu mažais žingsneliais. Kai daugelis sako, jog ketinu tapti Lietuvos prezidentu, aš jiems atšaunu, kad dar liko 20 metų, kol galėsiu pradėti apie tai mąstyti. Pirmiausia pavasarį reikia gauti diplomą.
Susidomėjo žymiausias chirurgas
– Kurios šalies – Lietuvos ar Amerikos – labiau pasiilgsti?
– Lietuvos. Man iki šiol sunku žmonėms paaiškinti, kuo traukia Lietuva. Tačiau čia gyvenimas energingesnis. Tuo tarpu Amerikoje, ypač Floridoje, viskas slenka labai lėtai, žmonės ten mėgsta individualiai gyventi. Lietuvoje turiu daugiau draugų, čia man lengviau sekasi bendrauti su žmonėmis.
– Pakalbėkime apie asmeninį gyvenimą. Kaip laikosi tavo draugė Andrea? Ar jau atsigavo po grėsmingo ryklio išpuolio?
– Gerai. Jau beveik pasveiko. Jos istorija susidomėjo vienas žinomiausių Floridos plastikos chirurgų, jis užsiėmė Andreos gydymu. Labai tiksliai viską padarė. Laimingesnės pabaigos šitoje situacijoje ir numatyti negalėjome. Andrea jaučiasi tarsi antrą kartą gimusi.
– Ar jūs gyvenate kartu su Andrea?
– Su dar dviem draugais nuomojamės didžiulį namą. Naudojamės bendra virtuve, bendraisiais kambariais, todėl galima sakyti, kad ir gyvename kartu.
Vestuvės kelia juoką
– Gal jau mąstote apie vestuves?
– (Juokiasi.) Ne, mūsų santykiai dar nepriėjo iki tokių klausimų. Juk draugaujame tik kelis mėnesius. Po pirmo mūsų susitikimo su Andrea kartu buvome apie 4 mėnesius, paskui ji išvažiavo, bet mūsų draugystė nenutrūko. Žinoma, santykiai kiek atšalo, tačiau kai vėl susitikome, viskas klostėsi puikiai.
– Ar jau pažįsti Andreos tėvus?
– Taip, esame susitikę ir bendravę. Bet tai dar nereiškia, kad ketiname kelti vestuves.
– Kokie artimiausi tavo planai?
– Po kelių dienų išvykstu atgal, tačiau į Lietuvą grįšiu gruodžio 16 dieną. Pabūsiu čia kelias savaites ir kitų metų pradžioje išvyksiu atlikti praktikos Europos Parlamente Briuselyje pas vieną parlamentarą iš Lietuvos. Be to, siunčiu anketą dėl darbo Amerikos diplomatų korpuse. Norėčiau turėti veiklos ambasadose. Man patinka paieškomis užsiimti pačiam ir rodyti iniciatyvą. O kai tai darau, padeda ir kiti žmonės.