Barzda - apkalbų objektas
"Suprantu, kad esu ekrano produktas. Barzdotų žinių vedėjų nėra nei CNN, nei Rusijos televizijose (nors gerai paieškojus gal ir atsirastų). Na, yra barzdotas Gintaras Deksnys, tačiau barzdą jis jau seniai užsiauginęs, žiūrovai prie to pripratę, - sakė Petkevičius. - Mano barzda daug kam buvo netikėta. Kad jūs žinotumėt, kiek gavau žinučių, ekrane pasirodęs su ja, pavyzdžiui: "Rokai, greičiau nusiskusk", "Rokai, tu dabar toks veislinis", "Tu kaip jaunas Noreika", "Tik špagos dabar trūksta".
Rugsėjo mėnesį turėtas kelias laisvas dienas Rokas leido Aukštaitijos nacionaliniame parke, grybavo, po gamtą keliavo ir nesiskuto. Su kelių dienų barzdele atvykęs į televiziją, kolegų padrąsintas, kad visai gerai atrodo, taip ir ekrane pasirodė.
"O kodėl nepakeitus išvaizdos, pamaniau, smalsu buvo pažiūrėti, kaip atrodyčiau su barzda. Jos niekada neturėjau. Be to, sulaukiau komplimentų ir iš TV profesionalų. Net nemaniau, kad mano barzda sukels domėjimąsi ja. Man labiau patiktų, kad žiūrovai klausytų ir žiūrėtų žinias, o ne barzdą aptarinėtų. Įsivaizduojate, mano pasikeitusi išvaizda interneto svetainėje "Delfi" sulaukė per šimtą komentarų, taip kažkada buvo aptarinėjamas Loretos Tarozaitės biustas", - stebėjosi Petkevičius.
Jis prisiminė reiklius žiūrovus (menininkus) vienoje "Kristoforo" statulėlių teikimo ceremonijoje, kurią jam teko vesti. "Pamenu, vieno iš nominuotų spektaklių nebuvau matęs, aktorės pavardę perskaičiau nuleidęs akis į lapą, ir tai jau buvo pabrėžta vieno dienraščio recenzijoje", - pasakojo Rokas.
Nerašytos taisyklės
Nors apie privalomą vedėjo išvaizdą darbo sutartyje nieko nekalbama, Rokas sakė suprantąs žmonių norą jį matyti tokį kaip anksčiau. "Tokia jau ta televizija, čia netenki dalies privatumo. Suprantu, gal kurią dieną žiūrovui smalsu tik pažiūrėti, su kokiu kaklaraiščiu ar kaip sušukuota jo simpatija televizijoje, - sakė jis. - Be to, be barzdos vėl atjaunėsiu. Vis tiek ją būčiau nusiskutęs Velykų ar Kovo 8-osios proga, nes labai daug moterų pageidavo mane matyti be barzdos".
Petkevičiaus nuomone, reikia paklusti ir nerašytoms taisyklėms. "Pavyzdžiui, žinių vedėjoms nedera laidoje maskatuoti ilgais auskarais, o vyrams dėmesį atkreipti papūgos spalvų kaklaraiščiu. Kas dera šou laidose, nedera žiniose, - pasakojo Rokas. - Aš suprasčiau, jei, pavyzdžiui, laidų vedėjų darbo sutartyje būtų įrašytas ir reikalavimas išlaikyti tą patį svorį".
Jau patyręs
LTV "Vakaro žiniose" prieš vienuolika metų pradėjęs dirbti su Nemira Pumprickaite, Birute Kieriene, Edita Mildažyte, Roku Žilinsku, Petkevičius sakė visada jautęsis jaunas darbuotojas. "Neseniai apie save perskaičiau spaudoje, kad esu patyręs. Net nepajutau, kada tokią ribą peržengiau, - pasakojo Petkevičius. - Labai smagu ir gerai, kad Lietuvos televizijos naujienų tarnyboje dirba įvairių kartų žmonės".
Darbas žinių tarnyboje Rokui patinka: čia nuolat gauni adrenalino, esi priverstas gyventi pačiomis šviežiausiomis naujienomis.
"Tik kaip žurnalistas nekaip jaučiuosi, kai žinom kokią labai svarbią žinią, bet jos patvirtinti negali joks oficialus šaltinis. Tokios žinios negali pranešti žiūrovui, - pasakojo Rokas. - Taip, pavyzdžiui, buvo, kai mirė Stasys Lozoraitis. Nei Užsienio reikalų ministerija, nei užsienio tarnybos prieš "Panoramą" to patvirtinti negalėjo. Žinia pasitvirtino tik kitądien".
Pasak patyrusio žinių vedėjo, nors žinios yra tikras fabrikas, privalantis dirbti tiksliai, disciplinuotai ir laiku, vis tiek tai yra kūrybinis darbas. "Įdomu rengiantis žinioms dirbti su kolegų vaizdo medžiaga. Kartais net atrodo, kad ir pats visą dieną būtum praleidęs kokiam nors Seimo posėdy, būtum matęs ir girdėjęs, kas aplinkui vyko", - pasakojo Rokas.
Traukia dokumentika
Jei gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, Petkevičius save įsivaizduoja dirbant kitą darbą TV. "Kai atlikau praktiką televizijoje, maniau, kaip smagu būtų kurti TV apybraižas ar dokumentinius filmus. Darbas, kuriame reikėtų nemažai pasiknisti, man labai imponavo, - pasakojo Rokas. - Pamenu, Vinco Krėvės dukra buvo atvažiavusi, bendravom, kalbėjom, gailėjausi, kai tiek daug sužinojus teko daug ką išmesti, o žinioms palikti minutę ar dvi. Dabar manau kitaip: ilgesnį produktą parengti gal net lengviau nei koncentruotą pasakojimą". Trauką dokumentikai Rokas yra ir praktiškai įgyvendinęs. Kai "Panorama" 2000 metais šventė 30-metį, apie kolegas sukūrė filmą "Diagnozė: "Panorama".
Rokas sakė televizijoje esąs laimingas. Paklaustas, ar nesvajoja apie ką nors kita, sakė: "Suprantama, svajoju. Pavyzdžiui, galvoju, kaip gerai būtų turėti savo šokolado parduotuvę ar gerą restoraną, reklamos agentūrą, renginių organizavimo firmą. Man patiktų ir prodiuserio darbas. Pagalvoju, ką dar sugebėčiau dirbti. Negali žinoti, kada kam ateis laikas".