Holivudo žvaigždė Ruta Lee - tai Rūta Kilmonis arba Kilmonytė, kuri išgarsėjo ne tik vaidmenimis, bet ir kova už Lietuvos laisvę. Ji visuomet pabrėždavo ir pabrėžia esanti lietuvė.
- Kiek kartų esate buvusi Lietuvoje? Gal prisimenate pirmąjį įspūdį - ar labai jis skyrėsi nuo tėvų pasakojimų apie Lietuvą - prarastąjį rojų?
- Dar nė karto, Lietuvai išsivadavus iš Rusijos. Buvau tris kartus komunistų laikais. Pirmasis įspūdis - viskas tamsu, niūru, pilka, murzina, purvina. Viskas liūdna. Dabar, neabejoju, gyvenimas linksmesnis.
- Ką reiškia jums būti lietuvei?
- Aš savo lietuviškumą gavau iš tėvų, iš savo tremtinės močiutės. Apie Lietuvą, kokia ji buvo prieš karą ir kas jai atsitiko, kaip ji buvo prispausta po karo, girdėjau nuo mažų dienų iš savo tėvelių. Todėl ir savo silpną balsą visuomet skyriau kovai už Lietuvos laisvę, taip pat - rengdama radijo programas "Amerikos balsui". Nuostabu, kad mane įleido į Sovietų Sąjungą, kai išsiruošiau aplankyti savo Sibiro tremtinės močiutės.
- Aš klausiu to todėl, kad mūsų jaunieji krepšininkai, viską gavę iš Lietuvos, pakviesti į NBA, atsisako žaisti mūsų rinktinėje, nelabai rūpi tautiški reikalai ir trečiabangiams - ekonominiams emigrantams. Ką jiems pasakytumėte?
- Aš visuomet būdavau silpnųjų pusėje. Visuomet norėdavau ir noriu paremti nuskriaustuosius. Jeigu Dievas man davė talento kibirkštėlę, tai sėkmės dalį turiu sugrąžinti atgal. Mane motina taip išmokė - visur ir viskuo remti Lietuvą. O dabar atvažiavusiems aš pasakyčiau: nebūtumėt jūs čia, jeigu nebūtų buvę kas kovoja už Lietuvos laisvę, jeigu pagaliau Amerikos prezidentas Ronaldas Reaganas nebūtų pradėjęs kovos su blogio imperija. Jus taip pat daug kas parėmė, viską pasiekėte ne tik savo gabumais, todėl padėkite ir kitiems, ypač tiems, kurie nėra apdovanoti tokiais sugebėjimais.
- O kaip lietuvaitė Rūta Kilmonytė (Kilmonis) tapo Holivudo žvaigžde Ruta Lee?
- Labai sunkiai gavome vizą į Ameriką iš Kanados, kur aš buvau gimusi Monrealyje. Mat visos vizos buvo skirtos pabėgėliams iš okupuotos Lietuvos - lietuviai plūste plūdo iš stovyklų Vokietijoje.
Mano motina, kaimiška moteriškė, nieko nebuvo girdėjusi apie teatrą, bet buvo girdėjusi apie Holivudą. Ji buvo įsitikinusi, kad ir aš galiu taip šokti ir dainuoti, kaip tos mergaitės kine. Todėl svajojo ne apie daug artimesnį Niujorką, o apie Kaliforniją.
Pakviesta prelato Macijausko, kuris Los Andžele įkūrė pirmąją lietuvišką bažnyčią, ji įsimylėjo Kaliforniją. Kur po snieguoto Monrealio neįsimylėsi - amžinai žydinčios gėlės, žaluma ir vasaros ryškios spalvos. Matyt, motina ilgai poteriavo ir iki kruvinų kelių klūpojo bažnyčioje, todėl jos svajonė išsipildė ir mes gavome vizą į Kalifornijos valstiją.
Čia mūsų šeimos, kaip ir visų lietuvių, gyvenimas sukosi apie bažnyčią - dainavau chore, dalyvavau tautiškų šokių grupėje. Taip pat pradėjau lankyti muzikos ir šokių pamokas. Jau mokyklos laikais pradėjau vaidinti.
- Ar labai pakeitė jūsų gyvenimą jums skirta žvaigždė Holivudo Šlovės alėjoje?
- Tai mano karjeros vaivorykštė. Dar būdama moksleivė, gavau darbą kino teatre, pasodindavau žiūrovus į jų vietas, o paskui žiūrėdavau stovėdama kino filmus su Holivudo žvaigždėmis (vėliau man pačiai teko su jomis vaidinti, daugelis tapo mano draugais). Netrukus mane paaukštino - pradėjau pardavinėti salėje saldainius, traškučius. O vieną dieną susirgo kasininkė, mane pasodino į kasą. Kadangi buvau visuomet silpna matematikė, tai darbo dienos pabaigoje kasoje trūko 40 dolerių. Viršininkas, įsitikinęs, kad aš juos paėmiau, mane atleido. Išeidama pažadėjau: "Pamatysi, aš grįšiu". Ir dabar gavau žvaigždę tiesiai priešais tą kasą, iš kurios mane neteisingai išmetė.
- Kada susitiksime nepriklausomoje Lietuvoje?
- Tikrai nežinau. Gal kovo mėnesį.
Ir šį pažadą Ruta Lee ištesėjo: šią savaitę ji atskrenda į Lietuvą. Kovo 23 d. prezidentas V.Adamkus Rutai Lee įteiks ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalį.