Įrašą apie tai, kaip paspringo apelsinu, Rūta paviešino socialiniuose tinkluose. Juo sutiko pasidalinti ir su Delfi.
„Jei ne atsitiktinumas, šio gražaus vaizdelio nebūtų. Nebūtų nieko. Man nebūtų, nes, paprasčiausiai, nebūtų manęs. Perskaitykite, mamos – turime žinoti, ir mokėti veikti.
Kai užspringusi JAE restorane Rūta Mikalauskaitė mirė taip ir nepabudusi iš komos, nerašiau apie savo patirtį sąmoningai, bet kai pamačiau kitą antraštę, nusprendžiau papasakoti. Kodėl? Nes taip gali nutikti visiškai lygioje vietoje bet kam!
Aš iki šiol atsimenu tą jausmą, nors tai nutiko kai man buvo vos 6- eri. Jei ne mano mama, kuri tuo metu galėjo būti virtuvėje, bet kur, tik ne tame pačiame kambaryje, būčiau mirusi. O situacija tokia paprasta, tokia apmaudžiai kasdienė, kad apie tokius pavojus niekada nepagalvotum! Kur tai matyta numirti ramiai sau piešiant ir valgant?
Dabar aš neleidžiu savo vaikams valgant dūkti, lakstyti, kažkaip vaipytis, o kai jie valgo apelsinus – man prasideda panika, toks nerimas. Iki šiol.
O buvo taip. Aš piešiau ir valgiau apelsiną. Kaip tūkstančiai vaikų! Ne, aš nelaksčiau! Kaip nutiko, kad apelsino ląsteliena užlipino visą mano gerklę ir įstrigo kažkur ten (matyt, kvėptelėjau), net nespėjau susigaudyti. Prisimenu tą jausmą, kai trūksta oro, aš bandau įkvėpti, bet oro nėra – apelsinas tvirtai laikėsi prilipęs, kuo daugiau kvėpiau, tuo labiau, toks jausmas, jis grimzdo žemyn!
Pamenu savo iškeltas rankas, lyg matyčiau save iš šono ir nuo sofos pašokančią mamą.
Atsimenu geltoną lakuotą stalą, žalią su gėlytėmis sofą, ant kurios sėdėjo mama – akistata su mirtimi paliko tokį rėžį, kad atsimenu visas jos dekoracijas.
Mama mane stvėrė į glėbį, taip, apvertė kaip negalima, už kojų, bet instinktas buvo stipresnis už visas taisykles. Ji sako, kad iki šiol atsimena mano mėlstantį veidą“, – nesmagiu prisiminimu iš vaikystės dalinosi Rūta.
Be deguonies žmogus gali išbūti viso labo 6 minutes, po jų praranda sąmonę. Būtent per šias auksines minutes galima padėti užsipringusiajam ir išgelbėti gyvybę. Tačiau labai svarbu tiksliai žinoti, kaip tai daryti, mat kitaip galite tik dar labiau pakenkti. Primename svarbiausias taisykles, ką daryti užspringus.
Žmogus pradeda springti tada, kai maistas ar koks nors svetimkūnis patenka ne į stemplę, o į kvėpavimo takus. Taip dažniausiai atsitinka, kai valgant žmogus būna nelabai atidus, valgydamas juokiasi, kalba. Tuo metu maži vaikai dažnai atpila, todėl gali greitai užspringti skrandžio turiniu.
Visų pirma, svarbu žinoti, kad užspringimai yra dviejų tipų – dalinis ir pilnas. Nuo to priklauso ir pagalba.
Dalinis patiriamas dažniau, žmogus tokiu atveju gali kalbėti ir kvėpuoti bei pats sau padeda, tai yra pradeda kosėti. Tuo metu, kai patiriamas pilnas užspringimas, žmogus nebegali nei kalbėti, nei kvėpuoti.
Kai žmogus užspringsta būdamas vienas namuose, apima didelė panika. Tokiu atveju reikia iškart ieškoti stataus kampo ir negailėti savęs – kristi į jį pilvu, kad kampas atsidurtų tarp bambos ir diafragmos. Kartais žmonės patys sau atlieka Heimlicho manevrą.
Labai dažnai artimieji norėdami padėti užspringusiam žmogui, pradeda bet kaip trankyti jo nugarą. To daryti griežtai negalima. Taip pat nereikia duoti atsigerti vandens ar kito gėrimo, nes tai – nepadės. Esant daliniui užspringimui, organizmas kosėjant pats pašalina svetimkūnį. Tad šalia esantys žmonės turi skatinti užspringusį kosėti ir stebėti.
Jei žmogus staiga nustoja kosėti ar randame jį susigriebusį už gerklės, vadinasi, svetimkūnis nusistūmė dar toliau ir jis nebegali nei kalbėti, nei kvėpuoti. Tai – pilnas užspringimas. Tokiu atveju reikia imtis veiksmų. Užspringus pilnai, kvėpavimas tampa tarsi švilpiantis, įkvėpti dar būna įmanoma, tačiau iškvėpti nebe. Kvėpavimo nepakankamumas didėja, veidas mėlsta ir, jei tuo metu nespėjame suteikti pagalbos, žmogus praranda sąmonę.
Užspirngus pilnai, kuo greičiau padėkite šalia esančiam. Visų pirma – 5 patrankymai į tarpumentę. Tačiau jie turi būti atliekami tiksliai.
Įvykus visiškam užspringimui, kol žmogus dar nėra praradęs sąmonės, reikia springstantįjį apkabinti, vieną ranką kišti po pažastimi, kad, praradęs sąmonę, jis nenukristų, pražiodyti paėmus už smakro ir 5 kartus delno pagrindu stipriai suduoti į tarpumentę. Tada pažiūrėti, ar į burną kas nors iškrito, ar ne.
Jei svetimkūnis neiškrito, reikia atlikti Heimlicho metodą.
Atsistojame už nugaros, vieną koją pastatome tarp springstančio žmogaus kojų. Rankas reikia įkišti po pažastimis. Susirandame tašką, kuriame darysime paspaudimus – tarp bambos ir šonkaulių. Padarome kumštį, ant jo viršaus sulenkiame tos pačios rankos nykštį, kad sulenktas nykštys padarytų statų kampą. Sukabiname abi savo rankas ir spaudžiame ne į vidų, o į išorę, tarsi norėtume staigiai pakelti žmogų.
Šį manevrą galima atlikti ir sėdinčiam žmogui: palenkę 5 kartus suduodame į tarpumentę ir stebime, ar burnoje neiškrito svetimkūnis. Heimlicho manevrą galima atlikti pasinaudojus kėdės atlošu.
Stambų žmogų, jei jis stovi ant kojų, reikia stengtis pristumti prie sienos ir uždėjus rankas ant krūtinkaulio paspausti 5 kartus.
Jei po šio metodo žmogus vis dar neatsigauna, dažniausiai būna prarandama sąmonę ir jį reikia pradėti gaivinti.
Taigi:
1. Jei užspringimas dalinis, stebime žmogų ir skatiname jį kosėti. Bet koks trankymas per nugarą ar vandens gėrimas – nepadės.
2. Jei iškosėti svetimkūnio nepavyksta ir užspringimas pilnas, atlikite 5 tikslius smūgius delnu į tarpumentę. Kvieskite greitąją pagalbą.
3. Jei smūgiai į tarpumentę nepadėjo, atlikite Heimlicho metodą.
4. Žmogui praradus sąmonę, pradėkite gaivinimą.
Kaip padėti kūdikiui?
Kūdikio gaivinimas nėra toks pat, kaip suaugusiojo žmogaus, taip pat labai svarbu jokiu būdu jo nekratyti aukštyn galva.
Jei kūdikis tokio dydžio, jog telpa ant dilbio, priklausomai nuo to, žmogus kairiarankis ar dešiniarankis, reikia jį pasiguldyti ant savo rankos pilvu į apačią. Ranką reikėtų padėti ant šlaunies ar stabilaus paviršiaus.
Pasiguldžius, 5 kartus stipriai trenkti delno pagrindu kūdikiui tarp menčių. Jokiu būdu kūdikio negalima kratyti, purtyti, imti už kojų ir kelti žemyn galva, nes mažyliui labai lengva sukelti smegenų sukrėtimo sindromą ar kaklo lūžį.
Jei paguldžius ant rankos kūdikiui padėti vis dėlto nepavyksta, jį reikia apversti ir paguldyti ant nugaros, tada 5 kartus 2 pirštais staigiai spaudžiame krūtinkaulį ties spenelius jungiančia linija. Paspaudimų gylis turėtų būti apie 1,5–2 cm. Galva turi būti šiek tiek žemiau, bet jei laikome mažylį pasidėję ant šlaunies, padėtis tokia ir būna.
Tokius veiksmus reikia kartoti tol, kol kūdikis pradeda verkti. Jei jis praranda sąmonę, pradedamas gaivinimas. Kūdikis gaivinti pradedamas nuo įpūtimų, kurių turi būti 5.
Gaivinimui gali padėti lietuvių liaudies daina
Rimtai užspringus, nepamirškite kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą. Kol ji važiuoja, pradėkite gaivinimą.
Vaikai pradedami gaivinti nuo įpūtimų ir vėliau krūtinės ląstos paspaudimais. Suaugęs pradedamas gaivinti nuo krūtinės ląstos paspaudimų ir vėliau įpūtimų, tačiau, jei nėra burnos apsaugos priemonių, įpūtimai neatliekami.
Pradėjus gaivinti, turi būti atliekami krūtinės ląstos paspaudimai, kurių reikia 100–120 per minutę. Paspaudimas turėtų būti 5 cm gylio.
Be prietaisų skaičiuoti labai sunku, todėl gali padėti lietuvių liaudies daina „Ant kalno mūrai“, kurios ritmas padės daryti dirbtinį širdies masažą. Jei reikalinga ir netoliese yra defibriliatorius, reikia jį kuo skubiau atnešti ir prijungti, o tada klausyti jo nurodymų.
